Naujametinius finansinius tikslus išsikėlę lietuviai 2026 metais labiausiai norėtų sutaupyti – savo turimas santaupas sieks padidinti beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Visgi neatsisakoma ir minties įsigyti brangių pirkinių, į kuriuos galėtų būti nukreiptos ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos.
Prioritetas taupymui
Tyrimo duomenimis, 18 proc. apklaustųjų 2026-aisiais tikėtųsi padidinti pajamas arba rasti papildomą pajamų šaltinį. Trečioje vietoje finansinių tikslų sąraše taip pat su taupymu susiję lūkesčiai – 15 proc. respondentų norėtų tiesiog pradėti kaupti santaupas.
„Gyventojai siekia stiprinti savo finansinį atsparumą, todėl ieško papildomų galimybių taupyti. Tai ypač svarbu dabartinėje ekonominėje ir geopolitinėje aplinkoje, nes sukauptos lėšos leidžia ramiau priimti sprendimus ar lengviau pasinaudoti įvairiomis investavimo galimybėmis“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė.
Pasak jos, rekomenduojama, kad kiekvienas gyventojas turėtų sukaupęs finansinį rezervą, prilygstantį bent pusmečio pajamoms. Tokia finansinė pagalvė gali išgelbėti susidūrus su netikėtomis gyvenimo situacijomis, pavyzdžiui, netekus darbo.
Ne mažiau reikšminga ir kasdienė finansinė disciplina – išlaidų kontrolė bei nuoseklus taupymas. Ekspertės teigimu, bazinė taisyklė paprasta: išlaidos neturėtų viršyti pajamų, o bent dešimtadalis jų turėtų būti kryptingai atidedama ateičiai.
Pradėti investuoti planuoja tik kas dešimtas
„Taupymas yra pirmas ir labai svarbus žingsnis, tačiau ilgalaikiam finansiniam saugumui vien jo neužtenka. Kad pinigai nenuvertėtų, juos svarbu įdarbinti investuojant – net ir pradėjus nuo nedidelių sumų“, – teigia R. Narė.
Vis dėlto, tik nedidelė dalis – 9 proc. – apklaustų gyventojų kitąmet žada pradėti investuoti, o taupyti ilgalaikėje perspektyvoje, pavyzdžiui, pensijai, vis dar neskubama. Tai pasiryžę daryti vos 2 proc. apklaustųjų. Lygiai taip pat nesiruošiama pradėti kaupti pinigų vaikų ateičiai – tai planuoja tik 4 proc. respondentų.
„Nuo 2026 m. didėjantys vaiko pinigai yra gera proga pradėti taupyti atžaloms investuojant, nes net ir nedidelės, bet reguliarios įmokos į investicinius instrumentus per ilgą laiką sukuria solidų finansinį pamatą vaiko ateičiai. Tai taip pat galimybė be papildomos naštos šeimos biudžetui išbandyti labiausiai priimtinus investavimo įrankius“, – priduria R. Narė.
Papildomas impulsas vartojimui
Analizuojant ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų poreikį, išsiskiria investicijos į nekilnojamąjį turtą. Nors tokį pirkinį planuotų 9 proc. visų apklaustųjų, jaunesnių gyventojų (18–29 m.) dalis siekia net 15 proc.
Tuo metu susiremontuoti namus norėtų 12 proc. gyventojų, o įsigyti automobilį – 8 proc. Tiek pat respondentų tikisi sumažinti savo skolas bei leisti mažiau pinigų emociniams pirkiniams.
„Remiantis apklausos rezultatais, nemaža dalis visuomenės, ypač jaunesnio amžiaus, yra linkę planuoti didesnes investicijas į nebūtinąsias prekes ar paslaugas. Panašu, kad iš antrosios pensijų pakopos išsiimtos lėšos daliai gyventojų taip pat gali tapti papildomu finansiniu impulsu, kuris bus nukreiptas į būsto atnaujinimą ar net naujo įsigijimą. O jaunoms šeimoms didesnė paskata įsigyti pirmąjį būstą gali tapti nuo kitų metų iki 10 proc. mažėjantis pradinio įnašo reikalavimas“, – teigia R. Narė.
Baltijos šalyse lūkesčiai panašūs
Latvijos gyventojai, kaip ir lietuviai, labiausiai tikisi padidinti esamas santaupas (22 proc.), gauti daugiau pajamų (18 proc.) bei pradėti kaupti santaupas (17 proc.). Mažiausiai planuojama kaupti pensijai (4 proc.) ar taupyti vaikams (5 proc.).
Estijos gyventojai prioritetą taip pat teikia finansiniam saugumui: 26 proc. respondentų ketina didinti turimas santaupas, o penktadalis planuoja pradėti kaupti lėšas. 18 proc. apklaustųjų tikisi augančių pajamų.
Vos po 3 proc. estų planuoja pradėti kaupti pensijai bei vaikų ateičiai. Tarp mažiausiai prioritetinių tikslų įvardijamos ir vartojimo išlaidos – po 5 proc. respondentų norėtų skirti savo lėšas automobiliui įsigyti ar laisvalaikio reikmėms.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“. 2025 metų lapkritį internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta 3000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.



















