Marijampolės apylinkės teisme didžiausią gautų ir išnagrinėtų bylų skaičių sudaro civilinės bylos. Iš jų nemažą dalį sudaro bylos susijusios su palikimo priėmimo fakto nustatymu. Plačiau apie tai papasakoti paprašėme Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėją Rūtą Gustienę.
Iš tiesų, statistika byloja, kad vien tik per 2023 metus Marijampolės apylinkės teisme buvo išnagrinėtos 102 civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Akivaizdu, kad vis dar didelei visuomenės daliai nėra žinoma, kokių veiksmų reikia imtis atsiradus palikimui.
Gal galėtumėte paaiškinti, kada atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai ir kas juose dalyvauja, kaip būtų galima apibrėžti palikimo priėmimo sandorį?
Pirmiausia noriu paaiškinti, kad mirus fiziniam asmeniui arba pagal įstatymą pripažinus jį mirusiu (tai yra teismui priėmus sprendimą), atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Juose dalyvauja: asmenys, turintys teisę paveldėti (įpėdiniai, paveldintys tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą), valstybės įgalioti asmenys – notarai, teisingumo vykdymo institucijos – teismai, taip pat antstoliai, įstatymo nustatytais atvejais – turto administratoriai ir kt.
Reikia žinoti, kad paveldėjimo teisiniuose santykiuose svarbi palikimo atsiradimo vieta, kuria laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta.
Palikimo priėmimas – vienašalis įpėdinio sandoris, kuriuo jis siekia sukurti sau tam tikras teises ir pareigas, t. y. šiuo atveju perimti savo nuosavybėn palikėjo turtą, jo turtinius reikalavimus bei skolinius įsipareigojimus.
Kokie įpėdinių veiksmai teismų praktikoje yra laikomi faktiniu pradėjimu valdyti turtą?
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip jau minėjau, vis dar labai daug atvejų, kai asmenys praleidžia gana trumpą terminą palikimui priimti, taigi vėliau yra renkamasi iš dviejų variantų: kreipiamasi į teismą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (ir tada atnaujinus terminą – kreipiamasi į notarą), arba paduodamas pareiškimas teismui, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus valdyti turtą (žinoma, jeigu turtas faktiškai buvo pradėtas valdyti). Varianto pasirinkimas priklauso nuo faktinės situacijos ir turimų įrodymų.
Praleidus terminą palikimui priimti, teisme tenka įrodyti tai nulėmusias priežastis. Kokios priežastys galėtų būti ir kokios aplinkybės teisme nagrinėjant bylą gali padėti įrodyti, kad asmuo palikimą priėmė?
Terminą palikimui priimti teismas atnaujina tik nustatęs svarbias priežastis, dėl kurių laiku nebuvo atlikti reikiami veiksmai (tai gali būti sunki liga, išvykimas ir pan.). Pareiškėjas turi įrodyti, jog palikimą priėmė jį valdydamas, naudodamas ir / ar disponuodamas juo kaip savu.
O įrodyti, kad asmuo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, gali padėti šios aplinkybės: aktyvus rūpinimasis turtu (pvz., remontavimas, turto gerinimas ir pan.), naudojimasis, disponavimas palikėjo daiktais, mokesčių mokėjimas (pvz., komunalinių mokesčių, mokesčių sodų bendrijai mokėjimas, finansinis prisidėjimas prie daugiabučio renovacijos ir pan.). Reikėtų pasirūpinti duomenimis, įrodančiais, jog asmuo mokėjo mokesčius 3 mėn. po palikimo atsiradimo, o jei palikimas atsirado iki 2001 m. birželio 30 d. – 6 mėn. po palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad archyvuose saugomi tik paskutinių 10 metų duomenys apie mokesčių mokėjimą, taigi, jei nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, nepavyks teismui pateikti įrodymų dėl mokėtų mokesčių, nebent asmuo yra išsaugojęs mokesčių mokėjimą įrodančius duomenis.
Taip pat, įrodyti, kad asmuo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, gali padėti ir kitos aplinkybės: asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą paveldėtame būste (teismui pateikiama pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą), liudytojų parodymai (geranoriškų kaimynų galima paprašyti, kad jie leistų asmeniui teismo prašyti iškviesti juos kaip liudytojus, kurie duotų parodymus, jog gali patvirtinti, kad paveldėtojas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti), įrodymai, jog paveldimo nekilnojamojo turto adresu įpėdinis gaudavo korespondenciją, pensiją ir pan., kitos aplinkybės.
Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Ką patartumėte asmenims, praleidusiems įstatymo numatytą terminą palikimui priimti arba besikreipiantiems į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo?
Daugelis asmenų, besikreipiančių į teismą dėl turto paveldėjimo, nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo, galvoja, kad mirus asmeniui, jo palikimą ir taip priėmė – apsigyveno patalpoje, naudojasi jo daiktais, tačiau to nepakanka. Siūlytina kreiptis į specialistus – teisininkus, kurie tikrai patars, kaip elgtis po asmens mirties. Nesvarbu, ar yra žinomo turto – gali būti, kad mirusysis turėjo ir piniginių lėšų, kurių be notaro pagalbos paveldėtojai negaus. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, patartina nepamiršti mirusiojo asmens turto likimo.