Naujame tyrime teigiama, kad žmogaus senėjimas vyksta ne tolygiai, o gerokai pagreitėja sulaukus maždaug 44 ir 60 metų. Rugpjūčio 14 d. žurnale „Nature Aging“ paskelbtame moksliniame straipsnyje pabrėžiama, kad fiziologiniai pokyčiai tampa ryškesni šiais lemiamais amžiaus tarpsniais, o tai gali būti susiję su padidėjusia su amžiumi susijusių ligų rizika. Tyrime daugiausia dėmesio skirta žmonių biologiniam amžiui, o ne chronologiniam amžiui, kuris reiškia amžių, kurį žmonės švenčia per savo gimtadienius.
Pagrindinės tyrimo išvados
Stenfordo universiteto mokslininkai ištyrė daugiau kaip 11 000 molekulinių žymenų 108 dalyvių nuo 25 iki 75 metų amžiaus kraujo mėginiuose. Jie nustatė, kad 81 proc. šių žymenų pastebimai pakito 44 ir 60 metų amžiaus. Šie pokyčiai ypač susiję su širdies sveikata ir medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, šiame amžiuje kraujyje padaugėjo baltymų, susijusių su ateroskleroze, ir sumažėjo gebėjimas metabolizuoti tokias medžiagas kaip kofeinas ir alkoholis.
Galimas poveikis sveikatai
Tyrimo rezultatai rodo, kad biologinio senėjimo pagreitėjimas šiame amžiuje gali paaiškinti didesnį vyresnio amžiaus žmonių sergamumą tokiomis ligomis kaip koronarinė arterijų liga ir antrojo tipo diabetas. Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad tokiame amžiuje sumažėja organizmo gebėjimas apdoroti riebalų rūgštis, kurios padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Nors tyrimas parodė stiprias sąsajas, dar nenustatyta, kokios yra tikslios šių pokyčių priežastys ir kaip gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip mityba ir fizinis aktyvumas, gali juos paveikti.
Neatsakyti klausimai ir būsimi tyrimai
Priežastys, dėl kurių pastebėtas spartesnis senėjimas sulaukus 44 ir 60 metų, lieka neaiškios. Spėjama, kad tam įtakos gali turėti uždegimas, ypač vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių grupėje, kaip rodo padidėjęs antioksidacinių fermentų kiekis kraujyje. Be to, tyrime pažymėta, kad šie su amžiumi susiję pokyčiai vyksta nepriklausomai nuo lyties, o tai rodo, kad įtakos gali turėti ne tik hormonų pokyčiai.
Tyrimą ribojo nedidelė imtis ir geografinė padėtis, todėl jis gali neatspindėti pasaulinių senėjimo tendencijų. Būsimi tyrimai, galbūt apimantys didesnes ir įvairesnes populiacijas, galėtų suteikti daugiau informacijos apie mechanizmus, lemiančius šiuos su amžiumi susijusius pokyčius, ir jų platesnę reikšmę sveikatai.
Išvados
Šis naujas tyrimas atskleidžia sudėtingą senėjimo pobūdį ir parodo, kad tam tikrais amžiaus tarpsniais vyksta reikšmingi fiziologiniai pokyčiai. Šių dėsningumų supratimas galėtų padėti kurti strategijas, skirtas su amžiumi susijusiems pavojams sveikatai mažinti ir gyvenimo kokybei senstant gerinti.