Pamatyti
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Sportas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Auto
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
PAMATYTI.LT
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Sportas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Auto
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Pamatyti.lt
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Programuotojų era baigiasi? Nori įgyti paprastesnių profesijų, bet mokytis ilgiau

Paulius Liškauskas
2025-02-27
Mokslas ir studijos
Laikas: 3 min skaitymo
Pradžia Mokslas ir studijos
Dalintis FacebookDalintis X

Iš baristos – į programuotoją per tris mėnesius? „Tai – nebemadinga“, – pasakoja Julija Rimšelė, „Vilnius Coding School“ įkūrėja. „Jeigu prieš dešimtmetį visi norėjo tapti programuotojais, dabar žmonės radikaliai nekeičia profesijos, labiau gilina įgūdžius, plečia kompetencijas, ieško paprastesnių specialybių“. Tačiau įdomu tai, kad dirbtinio intelekto eroje, kai siekiame viską palengvinti, mokymų žmonės pageidauja ilgesnių.

 

Programavimo laikai baigėsi

Kiti straipsniai

Užimtumo tarnyba: mokyklose dar neužimtos matematikos, lietuvių kalbos, fizikos mokytojų darbo vietos

Užimtumo tarnyba: mokyklose dar neužimtos matematikos, lietuvių kalbos, fizikos mokytojų darbo vietos

2025-09-01
Suomija rodo pavyzdį Europai: vaikų telefonus pamokose keis laikrodžiai

Suomija rodo pavyzdį Europai: vaikų telefonus pamokose keis laikrodžiai

2025-08-20

 

Pasak Julijos Rimšelės, prieš dešimtmetį, įkūrus mokyklą, buvo populiaru įgyti naują arba keisti profesiją.

 

„Buvo laikas, kai visi norėjo įgyti konkrečią kompetenciją – dažniausiai tapti programuotojais. Ši profesija atrodė labai perspektyvi, rinkoje trūko specialistų, darbdaviai mokėjo aukštus atlyginimus. Tad dauguma į mus kreipdavosi norėdami keisti profesiją – iš vadybininko ar baristos – į java programuotoją. Vėliau, prieš maždaug ketverius metus, atėjo duomenų analitikos era“, – sako J. Rimšelė.

 

Jos teigimu, pastaraisiais metais radikalumo mažėja – žmonės iš esmės keisti profesijos nebenori, siekia plėsti esamas kompetencijas, palengvinti savo darbą.

 

„Vis dažniau žmonės kreipiasi norėdami įgyti papildomų kompetencijų prie turimos profesijos. Pavyzdžiui, išmokti naujų įgūdžių ar dirbti su konkrečiais įrankiais, kurie padėtų tapti geresniu vadybininku. Arba siekia įgytą profesiją praturtinti, kad ji būtų įdomesnė. O jeigu renkasi naują kryptį, tai dažniausiai paprastesnę – pavyzdžiui, tinklapių dizaino, reklamos, skaitmeninės rinkodaros ir pan. Žinoma, studentai ir toliau reaguoja į aktualijas – jei anksčiau trūko programuotojų, dabar, įsigaliojus NIS2 direktyvai, auga kibernetinio saugumo specialistų poreikis, tad populiarėja ir ši mokymų programa“, – sako ji.

 

Pageidauja ilgesnių mokymų

 

Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, praėjusiais metais, naudojantis paramos priemonėmis, aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas stiprinantys gyventojai dažniausiai rinkosi 2–4 mėn. (33 proc.) ir 4–7 mėn. trukmės (32 proc.) mokymus. Mokytis ilgiau nei 7 mėn. rinkosi 12 proc. paramą gavusių asmenų.

 

Rimšelė pasakoja pastebėjusi paradoksą – įsigalint dirbtiniam intelektui, kuris lengvina ir paprastina žmonių darbą, mokymų studentai pageidauja ilgesnių.

 

„Pradėję veiklą kaip persikvalifikavimo mokykla, siekėme suteikti koncentruotų žinių. Kadangi dauguma mūsų studentų buvo dirbantys žmonės, neturintys daug laiko mokslams, mokymų programas siūlėme kuo trumpesnes. Ir dabar tikime, kad teorinės žinios yra tik pagrindas, jų reikia, tačiau svarbiau kuo greičiau atlikti praktiką, realiai pradėti dirbti, o ne sėdėti mokyklos suole. Tačiau vis dažniau sulaukiame studentų prašymų mokymų programas prailginti, tad šiemet tai ir padarėme“, – sako ji.

 

Nuo šiemet visos mokymų programos turi ir trumpą (3 mėnesių), ir ilgesnę (7 mėn.) versiją, kurioje daugiau dėmesio skiriama tiek pačios programos gilumui, tiek praktinėms užduotims.

 

„Nors ne mokymų trukmė garantuoja sėkmę darbo rinkoje, manome, kad daugiau praktikos tikrai padeda geriau įsisavinti teorinę medžiagą ir leidžia drąsiau jaustis siekiant įsidarbinti. Apskritai, analizuodami mokymus pabaigusių studentų galimybes įsidarbinti, akivaizdžiai matome, kad dažnai jas nulemia minkštieji įgūdžiai darbo pokalbio metu. Kiek tvirtai žmonės jaučiasi, kiek pasitiki savimi, kaip aiškiai komunikuoja – tai pagrindiniai sėkmės kriterijai. Žinoma, daugiau praktikos tą užtikrintumą sutvirtina“, – teigia J. Rimšelė.

 

Dirbtinį intelektą integruoja, bet ragina mokytis be jo

 

Paklausta, kaip dirbtinis intelektas (DI) apskritai pakeitė mokymų rinką, J. Rimšelė pasakoja, kad jį į mokymus integruoja, bet labiau kaip pagalbą lektoriams.

 

„Turime atskirus mokymus apie DI naudojimo galimybes, tačiau stiprinant specifinius įgūdžius, raginame studentus DI vengti. Dauguma IT specialybių yra paremtos logika, kurią ir mokome perprasti. Ją supratus, jau galima naudoti DI įrankius, o atvirkštinis kelias tiesiog neveikia. Tad dabar DI dažniausiai pasitelkia mūsų lektoriai, kurdami praktines užduotis studentams, tikrindami jų darbus, sudarydami paskaitų planus“, – teigia ji.

 

Svarstydama, kaip DI apskritai pakeis darbo rinką, J. Rimšelė neabejoja, kad dauguma su juo susijusių baimių nepagrįstos.

 

„Esminis dalykas, kurio mokomės – kaip mąstyti, kokia logika vadovautis. Kitaip tariant, kaip formuluoti užduotį dirbtiniam intelektui. Turint pačius pažangiausius įrankius, bet nesuprantant logikos, bet kokią užduotį bus sudėtinga išspręsti. Tad sakyčiau, kad profesijos dėl DI neišnyks, tik evoliucionuos, žmonės perims sudėtingesnes užduotis“, – sako ji.

 

Tampa madinga mokytis visą gyvenimą

 

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 metais paramą mokymuisi gavo 19,5 tūkst. asmenų – 20 proc. daugiau nei 2023 metais.

 

Apžvelgdama mokymosi tendencijas, J. Rimšelė, svarsto, kad ir į Lietuvą po truputį ateina mokymosi visą gyvenimą tendencija, kai žmonės nuolat tobulina turimus įgūdžius.

 

„Mokymasis užsienyje jau yra tapęs hobiu – žmonės nuolat kelia kvalifikaciją, mokosi naujų dalykų. Ši tendencija jau pastebima ir Lietuvoje – pastebiu, kad dažnai vakarieniaujant jau diskutuojama, kas ką naujo mokosi. Apskritai, mūsų šalis padarė didelį proveržį pasiūliusi finansuojamus kursus profesijai keisti ir įgūdžiams tobulinti. Galime pasilyginti su kaimynais latviais – čia vis dar diskutuojama, kodėl valstybė turėtų prisidėti prie gyventojų kompetencijų tobulinimo. Tad džiugu, kad mūsų šalis supranta išsilavinimo naudą ir skatina gyventojus nuolat tobulėti“, – sako J. Rimšelė

Žymos: Darbo rinka

Kiti straipsniai

Who-Fi: dirbtinio intelekto pagalba veikianti Wi-Fi technologija, kuri gali identifikuoti ir sekti asmenis be kamerų
Aktualijos

Who-Fi: dirbtinio intelekto pagalba veikianti Wi-Fi technologija, kuri gali identifikuoti ir sekti asmenis be kamerų

2025-07-26
Augantis pripažinimas: Kaunas – tarp geriausių pasaulio miestų studentams
Kaunas

Augantis pripažinimas: Kaunas – tarp geriausių pasaulio miestų studentams

2025-07-15
5 dažnos abiturientų klaidos renkantis studijas: ką reikėtų žinoti?
Aktualijos

5 dažnos abiturientų klaidos renkantis studijas: ką reikėtų žinoti?

2025-05-26
Kurios savivaldybės skiria daugiausia lėšų vaikų stovykloms, o kurios beveik nieko?
Lietuva

Kurios savivaldybės skiria daugiausia lėšų vaikų stovykloms, o kurios beveik nieko?

2025-05-12
Lietuvos gimnazijų reitingas: lyderiauja Vilniaus ir Klaipėdos licėjai
Kaunas

Lietuvos gimnazijų reitingas: lyderiauja Vilniaus ir Klaipėdos licėjai

2025-05-07
Ilgesni mokslo metai – tai kokybiškas ugdymas ar jo imitacija?
Aktualijos

Apklausa: 6 iš 10 gyventojų pritartų trumpesniems mokslo metams

2025-05-02
Kaune – svarbus žingsnis link puslaidininkių ateities: atidaryta KTU Lustų akademija
Kaunas

Kaune – svarbus žingsnis link puslaidininkių ateities: atidaryta KTU Lustų akademija

2025-04-16
Nereikalingus drabužius studentai Vilniuje pavers meniniu performansu
Mokslas ir studijos

Nereikalingus drabužius studentai Vilniuje pavers meniniu performansu

2025-04-11
Kaip atsikratyti egzaminų baimės?
Aktualijos

Kaip atsikratyti egzaminų baimės?

2025-04-08

Rekomenduojame

K-POP demonų medžiotojos

Kaip „K-Pop demonų medžiotojos“ tapo žiūrimiausiu filmu „Netflix“ istorijoje

2025-09-25
Iš kur kilo tas Helovinas ir kaip jis atėjo į Lietuvą?

Iš kur kilo tas Helovinas ir kaip jis atėjo į Lietuvą?

2024-10-29
5 populiariausi telefonų modeliai Lietuvoje 2025-aisiais

5 populiariausi telefonų modeliai Lietuvoje 2025-aisiais

2025-06-02
Šių metų superdaržovė salieras – kaip skaniai jį paruošti?

Šių metų superdaržovė salieras – kaip skaniai jį paruošti?

2025-01-22
Proneta Proneta Proneta

Naujienos

Kaunas išsirinko Kalėdų eglutę: miestą papuoš 65 metų žaliaskarė

Kaunas išsirinko Kalėdų eglutę: miestą papuoš 65 metų žaliaskarė

2025-11-03
Automobilis

Vėl metas keisti padangas: kokias klaidas dažniausiai daro vairuotojai

2025-11-03
Policijos reidai keliuose lapkričio mėnesį

Policijos reidai keliuose lapkričio mėnesį

2025-11-03
Pirmajame sezono derbyje „Žalgiris“ įveikė „Rytą“

Pirmajame sezono derbyje „Žalgiris“ įveikė „Rytą“

2025-11-02
Verta pamatyti

Naujienos, žinios, įdomybės, patarimai ir apžvalgos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Nauja

Kaunas išsirinko Kalėdų eglutę: miestą papuoš 65 metų žaliaskarė
Kaunas

Kaunas išsirinko Kalėdų eglutę: miestą papuoš 65 metų žaliaskarė

2025-11-03

Lankoma

Iš kur kilo tas Helovinas ir kaip jis atėjo į Lietuvą?
Įdomu

Iš kur kilo tas Helovinas ir kaip jis atėjo į Lietuvą?

2024-10-29

Reklama

Proneta Proneta Proneta
  • Rašyti redakcijai
  • Naudojimosi taisyklės
  • Akcininkai
  • Privatumo politika
  • Kontaktai

© 2024 Pamatyti

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Sveikata
  • Auto

© 2024 Pamatyti