Naujoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitoje teigiama, kad dirbtinis intelektas (DI) ir jo skatinamas automatizavimas netrukus gali paveikti 40 proc. pasaulio darbo jėgos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2033 m. dirbtinis intelektas gali tapti kelių trilijonų dolerių vertės rinka. Tačiau ekonominis augimas gali būti labai koncentruotas, o tai gali lemti didesnę nelygybę. Ataskaitoje taip pat minima, kad dirbtinio intelekto skatinamas automatizavimas gali sutrikdyti besivystančių šalių pigios darbo jėgos pranašumą. Kaip išeitį ji rekomenduoja vyriausybėms įgyvendinti aktyvią darbo politiką.
UNCTAD teigia, kad dirbtinio intelekto plėtra gali padidinti ekonominę nelygybę
UNCTAD 2025 m. technologijų ir inovacijų ataskaitoje pabrėžia, kad nors dirbtinis intelektas yra svarbi pažangos priemonė, jis nebūtinai yra integracinio pobūdžio. Ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2033 m. dirbtinio intelekto rinkos vertė gali siekti 4,8 trilijono JAV dolerių dėl jo populiarumo augimo ir skaitmeninės transformacijos potencialo. Tačiau teigiama, kad prieiga prie AI infrastruktūros ir patirties sutelkta tik keliose ekonomikose.
Ataskaitoje teigiama, kad tik 100 bendrovių, daugiausia įsikūrusių JAV ir Kinijoje, tenka 40 proc. pasaulinių įmonių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidų dirbtinio intelekto srityje. Į šį sąrašą patenka tokie žymūs vardai kaip „Apple”, „Nvidia”, „Microsoft” ir „Baidu”. JT ataskaitoje teigiama, kad jei tokia prieigos prie dirbtinio intelekto kūrimo koncentravimo tendencija išliks, tai gali padidinti technologinę atskirtį ir lemti, kad daugelis besivystančių šalių nepasinaudos jo teikiama nauda.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad vienas iš didžiausių neigiamų dirbtinio intelekto plėtros padarinių gali būti jaučiamas darbo jėgos srityje, kur dėl dirbtinio intelekto skatinamo automatizavimo gali būti išstumta 40 proc. pasaulio darbo vietų. Manoma, kad šis poveikis bus labiau juntamas besivystančiose šalyse, kurios gali prarasti konkurencinį pigios darbo jėgos pranašumą.
