Nors Lietuva jau kelerius metus iš eilės mažina žūčių keliuose skaičių ir pagal eismo saugumo rodiklius lenkia Europos Sąjungos vidurkį, ekspertai teigia, jog dauguma vairuotojų ir pėsčiųjų dar nepakankamai supranta eismo dalyvių, ypač vilkikų, aklųjų zonų vietas ir su jomis susijusias rizikas. „Didžiausia eismo dalyvių klaida – manyti, kad jei patys mato vilkiką, tai reiškia, kad bus pastebėti jo vairuotojo. Realybė ne visada tokia“, – pasakodamas apie „Būk saugus kelyje“ iniciatyvą ir kitą savaitę į mokyklas iškeliaujantį „Saugaus eismo karavaną“ problematiką pabrėžė Singaras Čepaitis, logistikos bendrovės „Girteka“ vairuotojų mokymų komandos vadovas.
„Mūsų visų tikslas iki 2030 m. sumažinti žūčių keliuose skaičių perpus, o ilgalaikė vizija – pasiekti nulį. Tam būtinos tiek infrastruktūros priemonės, tiek nuolatinis visuomenės švietimas. Kalbant apie saugų eismą, labai svarbu dėmesį skirti ne tik lengvųjų automobilių vairuotojams, bet ir vilkikų vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams. Būtina šviesti visuomenę, kaip eismo dalyviai sąveikauja vienas su kitu ir kaip kiekvienas iš mūsų dalyvaudami eisme galime elgtis saugiau“, – sako Susisiekimo ministerijos Kelių transporto grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.
Anot S. Čepaičio, edukuojant, kaip elgtis kelyje sutikus vilkiką, didžiausią dėmesį svarbu skirti pėsčiųjų, ypač vaikų bei dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų edukacijai. Mat jie – dažniausiai ir lieka nepastebėti.
Todėl vienas iš iniciatyvos, kuri siekia edukuoti visuomenę apie saugų elgesį keliuose, ypatingą dėmesį skiriant vilkikų aklosioms zonoms, jų stabdymo keliui ir kitoms rizikoms, etapų – „Saugaus eismo karavanas“, keliaujantis po Lietuvos mokyklas. Jo metu moksleiviai galės praktiškai patirti, kaip veikia atšvaitai tamsoje, pamatyti, kaip aplinką mato vilkiko vairuotojas, ir sužinoti, kaip saugiai elgtis šalia sunkiasvorių transporto priemonių.

Aklosios zonos – kai esi nematomas
„Daugelis žino, kad lengvieji automobiliai turi akląsias zonas, tačiau jos gana nedidelės lyginant su vilkikų. Dėl kabinos aukščio ir priekabos dydžio atsiranda didelės erdvės, kurių nemato vairuotojas. Vilkikas turi keturias akląsias zonas: priešais kabiną, už puspriekabės bei kairėje ir dešinėje pusėse. Nors transporto priemonė turi veidrodžius, jie neapima viso vaizdo, todėl labai svarbu, kad visi eismo dalyviai žinotų, jog turi atsakingai elgtis judėdami šalia vilkiko“, – sako S. Čepaitis.
Anot jo, pavojingiausios situacijos – sankryžose, kai vilkikas suka į dešinę pusę. Mat tuomet vairuotojas gali visai nematyti pėsčiojo ar dviratininko šalia kabinos ir net menkiausias neatidumas gali sukelti nelaimę.
„Vilkiko manevras į dešinę gali sukurti situacijas, kai vilkikai išvažiuoja iš savo eismo juostos. Juolab gali pasitaikyti situacijų, kai jie pavojingu atstumu priartėja prie šaligatvio ar perėjos krašto“, – įspėja vairuotojų mokymų komandos vadovas.
Įrodymai – eksperimento rezultatuose
Siekiant įsitikinti, kiek iš tiesų mato vilkiko vairuotojas, bendrovė inicijavo socialinį eksperimentą. Jo metu žmonės buvo pakviesti atsisėsti į vairuotojo vietą ir stovinčiame vilkike apžvelgti aplinką.
„Žmonės pirmą kartą atsisėdę į kabiną nustemba, kad net ir aukštai sėdėdami, žiūrėdami į didelius veidrodžius nepastebi pėsčiųjų ir transporto priemonių: dviračių, motociklų ir net automobilių, kurie eksperimento metu, kol žmogus sėdėjo prie vairo, priartėjo prie vilkiko. Dalyviai, kurie sėdėjo kabinoje visai nematė, kas yra vilkiko priekyje ir gale, pastebėjo ne visus žmones, esančius šonuose. Toks matomumas yra stovinčiame vilkike, tačiau jam dalyvaujant eisme, kai aplinka keičiasi greitai, reikia atlikti manevrus, situacija dar labiau apsunksta“, – pažymi S. Čepaitis.
Anot jo, dažniausiai kalbant apie saugų eismą kalbama tik apie pėsčiųjų ar vairuotojų elgesį, tačiau šįkart pagrindinė mintis – parodyti, kaip kelias ir aplinkiniai eismo dalyviai matosi vilkiko vairuotojo akimis.
„Dauguma eismo dalyvių dar nepakankamai supranta, kur yra vilkiko aklosios zonos. Tai viena iš sričių, kur turime telkti daugiau pastangų – tiek apie tai kalbėdami vairavimo mokyklose, tiek per edukacines kampanijas. Patys patyrę aklosios zonos problemą pradedame elgtis kitaip. Tuomet toks praktinis supratimas formuoja saugumo kultūrą, kurios nepasieksime vien tik teorinėmis pamokomis“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas.

Kaip įsitikinti, kad esi matomas?
Eismo dalyviai gali pasitikrinti, ar yra matomi vilkiko vairuotojo, sako S. Čepaitis:
„Geriausias būdas, pasitikrinti, kad nesate aklojoje zonoje – akių kontaktas su vilkiko vairuotoju. Jei priekiniame lange ar veidrodėlyje matote vairuotojo veidą, tai reiškia, kad jus pastebėti lengviau. Dar geriau, jei jus pamato ir pats vairuotojas. Akių kontaktas leidžia abiem eismo dalyviams suprasti ir žinoti apie vienas kito buvimą netoliese. Jei vairuotojo nesimato nei veidrodėlyje, nei per priekinį vilkiko stiklą, reiškia, kad esate aklojoje zonoje.
Pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams galioja ta pati taisyklė net ir tuo atveju, kai šie laukia prie perėjos. Nereikėtų bijoti ir pamoti, linktelėti vilkiko vairuotojui, kad šis atkreiptų dėmesį.“
Žiniai skleisti išvyksta „Saugaus eismo karavanas“
Tam, kad būtų galima skleisti žinią apie saugų eismą, kai jame dalyvauja vilkikai, inicijuotos kampanijos „Būk saugus kelyje“ dedamąja tapo „Saugaus eismo karavanas“. Jis vyks į Lietuvos mokyklas. „Girtekos“ vilkiko puspriekabėje įrengtoje atšvaitų zonoje moksleiviai galės įsitikinti, kaip atšvaitai veikia tamsoje, sužinoti, kaip taisyklingai užsidėti atšvaitus. Taip pat bus pasakojama apie tai, kaip atsakingai elgtis kelyje pastebėjus vilkiką.
„Per kelias savaites karavanas aplankys mokyklas, esančias skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Mintis – paprasta, bet svarbi – kalbėti apie saugų eismą vaikams būtina nuolat. Ypač mokslo metų pradžioje, kai vaikai tampa labiau savarankiški – patys eina į mokyklą, grįžta namo, vyksta viešuoju transportu. Be to, tai metas, kai pradeda anksčiau temti, todėl dar labiau išauga atšvaitų svarba, – apie kampanijos idėją pasakoja „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas. – Vaikus būtina supažindinti su vilkikais ir jų aklosiomis zonomis, nes šalia didelių gabaritų transporto priemonių taisyklės yra kitokios nei šalia lengvųjų automobilių. Vilkiko akloji zona yra didelė, o sustojimo kelias – ilgas. Todėl svarbu, kad vaikai žinotų, kokiu atstumu saugu apeiti vilkiką, kaip elgtis prie perėjos, kai artėja vilkikas, ir kaip išlikti matomiems.“

Anot M. Paulausko, pėstieji, o ypač vaikai, dažnai nesuvokia, kad vilkiko aklosios zonos yra daug didesnės nei lengvųjų automobilių: „Jei vaikai išmoks teisingai elgtis šalia tokių transporto priemonių, ateityje bus budresni ir atsargesni. Tai – investicija ne tik į šiandieną, bet ir į visą ateities vairuotojų bei pėsčiųjų kartą.“
Projektas organizuojamas drauge su švietimo programa „Renkuosi mokyti“. Taip pat prie edukacijų prisidės ir viešoji įstaiga „Būk saugus“.