Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė sako: atsakingi veisėjai gyvūnui skiria daugybę laiko, dėmesio bei rūpesčio, o jo įsigijimas iš legalaus augintojo teikia tiek garantijas, tiek skatina tinkamų auginimo sąlygų užtikrinimą. Tuo metu daugintojai, LKD vadovės nuomone, šunų pardavimą pavertė verslu, nepaisydami augintinių gerovės. Todėl pirkėjai, rinkdamiesi gyvūną, tą turėtų daryti atsakingai ir prioritetą skirti ne kainai, o kilmei.
Veislynuose – ir sutartys, ir empatija
Tai, kad augintinis į šeimininkų namus atkeliauja ne iš oficialaus veislyno, o daugintojo rankų, lemia keletas priežasčių: noras kuo greičiau turėti gyvūną, emocijos jį pamačius daugykloje ir bene svarbiausia – keliskart žemesnė kaina.
„Daugyklose įprasta veisti daug ir greitai. Gyvūnai auga neprižiūrėti, nes daugintojams nerūpi nei šunų higiena, nei sveikata. Daugybė naujų šeimininkų, pirkdami keturkojį, augantį be jokio dėmesio, net nenumano, kokioje aplinkoje jis atsirado, o jei ir žino, jaučiasi atlikę gerą darbą ar netgi pastarąjį išgelbėję. Tačiau yra priešingai: nors galima sutikti, kad šuo iš daugyklos yra išvaduojamas, paklausa skatina pasiūlą. Kiekvienas nupirktas gyvūnas yra dar vienas įrodymas neatsakingam ir nelegaliam daugintojui, jog stengtis dėl geresnių sąlygų keturkojams neverta”, – apie daugyklų problematiką kalba LKD prezidentė R. Kazlauskaitė.
Savo ruožtu oficialiuose veislynuose, pasak pašnekovės, situacija visiškai priešinga. Iš tokios vietos įsigijęs šunį šeimininkas gali būti garantuotas, jog pirkimą patvirtins sutartys, veisėjas prireikus suteiks naudingos informacijos bei pakonsultuos sveikatos ar priežiūros klausimais. Be to, gyvūnas, iki atkeliaudamas į namus, augs empatiško ir supratingo specialisto rankose.
„Legalus ir oficialus veisėjas rūpinasi šunų gerove, auginimui skiria savo laiką, kaupia patirtį. Jis stengiasi, kad keturkojis turėtų geriausias sąlygas augti. Rinkdamasis veislinį šunį su kilmės dokumentais, būsimasis šeimininkas gali būti tikras ne tik dėl geros jo fizinės bei emocinės būklės, bet ir dėl fakto, jog įsigyja gyvūną, atitinkantį veislės standartą. Ypač svarbu ir tai, kad šitaip elgdamasis, būsimasis keturkojo augintojas neskatina nelegalaus daugyklų verslo”, – tikina pašnekovė.
Finansai neturėtų būti kliūtis
R. Kazlauskaitė sutinka, jog norinčius augintinio į daugintojus kreiptis neretai paskatina finansiniai sumetimai, nes nelegalūs pardavėjai šunis siūlo pigiau nei veislynai. Tačiau „General Financing banko” Pardavimų departamento direktorius Skirmantas Ketvirtis tvirtina, jog finansinis argumentas neturėtų būti lemiamas svarstant būsimo šeimos nario įsigijimą.
„Šiandieninė situacija akivaizdžiai įrodo, kad daugelis šunų daugyklų negali pilnavertiškai pasirūpinti gyvūnų gerove. Nepaisant šių aplinkybių, dėl mažesnių kainų žmonės vis tiek linkę rinktis gyvūną iš nelegalių daugyklų, prioritetą skirdami ne garantijoms, bet sutaupymui. Toks sutaupymas vėliau gali grįžti bumerangu, kai įsigytas neprižiūrėtas ar sergantis augintinis pareikalaus dar daugiau investicijų. Todėl neturint susitaupius pakankamai lėšų augintinio įsigijimui iš veislyno, vartojimo paskola galėtų būti vienas iš sprendimo būdų”, – apie išeitį užsimena S. Ketvirtis.
Tiesa, finansų ekspertas akcentuoja, kad prieš ruošiantis įsigyti gyvūną visuomet būtina kruopščiai įvertinti savo finansines galimybes, kadangi išlaidų reikalauja ne tik paties augintinio pirkimas, bet ir jo nuolatinė priežiūra.
