Artėjant mokslo metams baigiasi ir šauliškų vasaros stovyklų sezonas, kuris šiais metais išsiskyrė ne tik rekordiniu dalyviu skaičiumi, užsieniečių gausa, bet ir perlipo Lietuvos sienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose surengta pirmoji per visą istoriją šauliška stovykla lietuvių kilmės jaunuoliams.
„Stiprėjanti Šaulių sąjungos padalinių veikla užsienyje apima ir jaunimo įtraukimą, todėl sulaukėme lietuvių kilmės vaikų iš visos Europos ir net JAV. Patys vykome padėti suorganizuoti ir pravesti pirmąją stovyklą už Atlanto. Be to, išsiplėtė ir kasmetinės tarptautinės stovyklos „Žalgiris“ geografija“ – pasakoja Lietuvos šaulių sąjungos Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskienė.
Rekordinis stovyklautojų skaičius
Lietuvos šaulių sąjungos organizuotose stovyklose šiais metais vasarojo apie 5,5 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Didelė dalis šių stovyklų yra skirtos 11–18 metų amžiaus jauniesiems šauliams, kurie čia gali pademonstruoti per metus jaunųjų šaulių būreliuose įgytas žinias ir išlaikyti I–IV pakopos egzaminus.
Jaunų šaulių rengimą vainikuoja tarptautinė „Žalgirio“ stovykla, į kurią kviečiami talentingiausi, lyderio savybes demonstruojantys, jaunuoliai iš dešimties Lietuvos šaulių rinktinių, kadetai iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus, o taip pat bendraamžiai iš giminingų organizacijų užsienyje.
Šiais metais Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione stovyklavo jaunuoliai net iš 7 valstybių: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir pirmą kartą iš Švedijos bei Sakartvelo.
„Ačiū šauliams už jaunimo ugdymą. Karybos ir pilietinio pasipriešinimo žinios stiprina jaunų žmonių valią priešintis, o tai ypač svarbu šių dienų kontekste. Ugdote jaunimą ir iš kitų šalių, vadinasi, jau esate tarptautiniame lygmenyje“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, apsilankęs Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamoje tarptautinėje stovykloje „Žalgiris 2024“.
Stovyklos ne tik jauniesiems šauliams
Kita dalis šaulių organizuojamų stovyklų yra edukacinės, kultūrinės, pažintinės, sportinės ir orientuotos į išgyvenimo įgūdžių lavinimą. Jose kviečiami dalyvauti ir su šauliškomis veiklomis susipažinti visi vaikai nuo 11 metų.
Šaulių stovyklose atsižvelgiant į vaikų amžių ir pasirengimo lygį mokoma Lietuvos istorijos, orientuotis ir išgyventi lauko sąlygomis, suteikti pirmąją pagalbą, taiklumo ar bazinių karinių žinių – jaunieji šauliai leidžiasi į žygius, sportuoja ir, aišku, pramogauja.
Viena įsimintiniausių stovyklų „Keliaujanti išgyvenimo stovykla“. Pusšimtis jaunųjų šaulių dviračiais, baidarėmis ir pėsčiomis įveikė daugiau nei 230 km nakvodami po žvaigždėtu dangumi, valgydami laužo dūmu kvepiančią pačių išsivirtą košę ir praktiškai išbandydami kitus išgyvenimo įgūdžius.
„Stovyklos įspūdžiai manau neišblės ilgai buvo daugybė pirmų kartų, laimėta daug kovų su savimi, neįkainuojamos patirtys ir dar daug daug visko, – pasakoja stovyklos vadovas Donatas Vaisvalavičius, – Šauliai ne tik vykdė žygį po visą Alytaus apskritį, bet ir pagerbė žuvusių laisvės kovotojų atminimą. Žygio įprasminimui puikiai tinka frazė iškalta ant paminklo „Atmink, keleivi, kad mes čia žuvom dėl tėvynės“.
Šią vasarą aktyviai jaunųjų šaulių stovyklose dalyvavo ir užsienyje veikiančių Šaulių sąjungos padalinių narių vaikai. Dažnam jų tai buvo puiki galimybė pažinti savo kraštą ir pagerinti lietuvių kalbos žinias.
Tradiciškai, Alytaus šauliai suteikė atokvėpį nuo karo vaikams iš Ukrainos.
Pirmoji šauliška stovykla JAV
Šiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo surengta pirmoji šauliška stovykla jaunimui „Švyturys“. Amerikos lietuvių kilmės jaunuoliai (12-17 m.) iš Ilinojaus, Mičigano ir Floridos valstijų savaitę mokėsi bazinių išgyvenimo įgūdžių miškingoje vietovėje, pirmosios pagalbos pagrindų, susipažino su Šaulių sąjungos veikla.
„Vaikai atidarė stovyklą, pakeldami JAV, Lietuvos ir Šaulių sąjungos vėliavas, – pasakoja viena iš stovyklos organizatorių Vilma Kava. – Per savaitę vaikai labai užaugo: tik atvažiavę daug kas nemokėjo pastatyti palapinės, o šiandien sugeba apsirišti save virve specialiais mazgais ir persikelti lynu per upelį, nueiti šešių kilometrų žygį Mičigano miškingomis kalvomis, susiorientuoti pagal kompasą ir jausti šalia savo draugą. Pakilius jausmus sukėlė ir Lietuvos himnas, Tautinė giesmė, kurią giedojo beveik visi jau Amerikoje gimę ir augę stovyklos vaikai.“
Kad pirmoji šauliška stovykla Amerikoje įvyktų daugiau nei pusmetį dirbo Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje kartu su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija ir Šaulių sąjunga.
„Jūs kuriate istoriją“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vadas Ovidijus Bernatonis.
Dar daugiau vaikų kitais metais?
Vaikų ir jaunuolių skaičius kasmet auga ne tik šauliškose stovyklose, bet ir jaunųjų šaulių būreliuose. Galbūt konkuruoti su komerciniais būreliais ir stovyklomis padeda tai, kad Šaulių sąjungos veiklos vaikams yra nemokamos?
„Pastebėjome, kad susidomėjimas jaunųjų šaulių būreliais išaugo prieš dvejus metus, kai dalyje mokyklų pradėjome vesti Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą 9 klasių moksleiviams, – pastebi S. Vasiliauskienė. – Nemažai vaikų pabuvę mūsų stovyklose vėliau taip pat nori stoti į jaunųjų šaulių būrelius: atsiranda sąmoningumas, vilioja kitoniškumas, išskirtinumas ir aktyvios veiklos.“
Šiais mokslo metais Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams jau bus privalomas visiems devintokams, tad tikimasi, kad vaikų skaičius dar labiau išaugs ir kitų metų vasaros stovyklose.
„Kiekvienais metais mes kaupiame patirtį ir keliame sau vis didesnius iššūkius – negalime nuleisti kartelės ir turime ne tik įvesti naujovių, bet ir atsižvelgti į šiuolaikinio jaunimo poreikius“ – sako S. Vasiliauskienė.
Lyginant su pernai, jaunųjų šaulių skaičius Lietuvos šaulių sąjungoje išaugo penkiais šimtais ir šiais metais viršija 6 tūkst. Tikimasi, kad kitais metais jaunųjų šaulių skaičius sieks 6,5 tūkst.
***
Papildoma informacija:
Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.
Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.
Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 15 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.
