Vasaros pabaigai meteorologai turi gerų žinių – rugpjūtis žada atsisveikinti karštomis dienomis. Visgi kaip parodė ši vasara, kartu su karščiais ypač išauga tikimybė sulaukti audrų, kurias įprastai lydi ir žaibai. Kaip byloja lietuvių išmintis, žaibas dukart į tą pačią vietą netrenkia, tačiau realybė gali būti kitokia.
Nors Lietuvoje žaibuoja ištisus metus, visgi intensyviausias žaibų laikotarpis – nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio. Vasarą žaibavimas dažnesnis rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje, o rudenį – vakarinėje. Virš Lietuvos teritorijos suskaičiuojama po keliasdešimt tūkstančių žaibų per metus.
Remiantis mokslininkų tyrimais, absoliuti dauguma žaibų būna pačiame debesyje ir žemės paviršiaus nepasiekia – danguje įvyksta iki 90 proc. žaibų. Taigi žemę pasiekia tik apie 10 proc. žaibų, ir jie yra patys pavojingiausi.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad daugiausia žalos padaro netiesioginis žaibo poveikis. Trenkus žaibui jo sukeltos elektromagnetinės bangos pasiekia elektros tinklus. Dėl šios priežasties atsiradę įtampos svyravimai sugadina elektros pastotes, įvadus, saugiklius, tad neišvengiamai nukenčia ir į elektros tinklą įjungti įvairūs prietaisai ir elektrą naudojanti įranga. Taip nepataisomai gali sugesti kompiuteriai, mobilieji telefonai, televizoriai ir kiti įrenginiai.
Kaip apsisaugoti nuo tokių nuostolių? Patikimiausias būdas – prasidėjus perkūnijai ir žaibavimui išjungti įrenginius iš elektros lizdo. Apsisaugoti nuo prietaiso sugedimo taip pat gali padėti ir specialūs įtampos stabilizatoriai, įjungiami į elektros lizdus ar įrengiami ties bendru namo elektros prievadu. Pastarasis būdas yra veiksmingesnis, nes apsaugo visus namuose naudojamus įrenginius.
Kitas ne toks dažnas, tačiau gerokai sunkesnius padarinius atnešantis žaibavimo atvejis – kai žaibas trenkia tiesiai į aukštesnėje vietoje stovintį ar ant stogo įvairių išsikišusių objektų turintį pastatą. Dažniausiai šią stichiją pritraukia sumontuotos antenos, elektros įvadai, dūmtraukiai, vėjarodžiai. Todėl siekiant išvengti tokios nelaimės, rekomenduojama įsirengti žaibolaidį, kuris sutrauktų žaibo išlydžius.
Siekiant įvertinti jo patikimumą ir reikiamą apsaugos lygį, būtina pasikonsultuoti su šiuos įrenginius montuojančiais ar parduodančiais specialistais. Tinkamai neįvertinus rizikų ir nusipirkus netinkamą žaibolaidį, jis gali neatlikti savo funkcijos ir neapsaugoti nuo galimos žaibavimo žalos.
Galiausiai, griaudint perkūnijai reiktų imtis ir elementarių apsaugos priemonių: uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas. Praktika rodo, kad žaibui įtrenkus net ir vieną kartą, reikėtų imtis prevencijos priemonių ateičiai − įvairiais tyrimais nustatyta, kad žaibas į tą pačią vietą gali įtrenkti ir vėliau.
Pagrindiniai patarimai, norint išvengti žaibavimo sukeltų nuostolių:
- Sumontuoti ant pastato stogo tinkamą apsaugos lygį atitinkantį, specialistų rekomenduojamą žaibolaidį. Prietaisas turi būti tokios specifikacijos, kad apsaugotų visą teritorijos plotą;
- Išjungti prietaisus iš elektros lizdo ir įsirengti specialų stabilizatorių, kuris apsaugos elektros sistemą nuo žaibo sukelto įtampos šuolio;
- Prasidėjus audrai uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas. Taip pat pasirūpinti, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą;
- Esant atvirame lauke nesislėpti po aukštais medžiais ar prie stulpų, nes jie gali nulūžti ir sužeisti. Taip pat nereikėtų glaustis prie metalinių bokštų, aukštų kaminų ar būti aukštesnėse atvirose erdvėse. Žaibuojant saugiausia slėptis krūmuose arba būti nuokalnėje.