Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia politinį-karinį patarimą ir siūlo inicijuoti pasitraukimo iš Otavos konvencijos procesą, pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis. Tokio žingsnio siūloma imtis siekiant sustiprinti krašto gynybą ir atgrasymo priemones.
KAM siūlo pirmiausia aptarti galimą pasitraukimą iš Otavos konvencijos Valstybės gynimo taryboje, siekiant užsitikrinti platų politinį sutarimą šiuo klausimu. Taip pat svarbu konsultuotis su pagrindiniais sąjungininkais, kurie siunčia karius į Lietuvą, tokiais kaip JAV, Vokietija ir kitos NATO valstybės. Šios konsultacijos padėtų priimti sprendimus, atitinkančius regioninius bei tarptautinius gynybos interesus.
„Efektyviam rezultatui pasiekti svarbu atrasti vieningą sąjungininkų poziciją dėl pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos. Šiuo metu intensyviai dirbame telkdami lyderystę regioniniam sprendimui“, – teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos vieninga pozicija sustiprintų atgrasymą bei parodytų bendrą požiūrį į gynybos principus regione.
„Lietuvos pasitraukimas iš Otavos konvencijos pasiųstų aiškią ir stiprią žinutę tiek vidinei, tiek tarptautinei auditorijai, jog šalis yra pasirengusi ginti savo teritoriją visomis prieinamomis priemonėmis. Žinoma, net ir denonsavusi Otavos konvenciją, Lietuva ir toliau laikytųsi pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų bei normų, susijusių su civilių apsauga ir kariavimo metodais“, – sako krašto apsaugos ministrė.
Valstybės gynimo tarybai pritarus išstojimui iš Otavos konvencijos, KAM siūlys Prezidentui teikti (savo iniciatyva ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlius) Seimui denonsuoti Otavos konvenciją.