Internetas, kokį jį pažinojome, nyksta. Vis dažniau kalbama apie mirusio interneto teoriją, kuri nebėra tik sąmokslo mėgėjų prasimanymas. Ši teorija sako, kad didžiąją dalį įrašų socialiniuose tinkluose pakeitė dirbtinis intelektas (DI). Skaičiai tai patvirtina: daugiau nei pusę viso interneto srauto dabar užima botai. Pasak „Telia“ DI teisės eksperto prof. Pauliaus Pakutinsko, tai nereiškia, kad žmonės dingo. Tiesiog jų balsas praranda svorį.
„Tikriems žmonėms skaitmeninėje erdvėje lieka vis mažiau vietos. Juk dauguma žmonių internete nerašo agresyvių komentarų, nekuria šimtų įrašų per dieną ir neįsitraukia į konfliktus. Tačiau botai labiausiai mato ir mėgsta būtent tokį soc. tinklų triukšmą. Taip botai, kurie niekada nepavargsta ir visada greitai reaguoja, užgožia realius vartotojus. Todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad visuomenė yra piktesnė, labiau susiskaldžiusi ir radikalesnė, nei galimai yra iš tikrųjų. Tai galime pamatyti ir Lietuvos socialinėje erdvėje“, – teigia prof. P. Pakutinskas.
Botai „TikTok’e“ peržiūras skaičiuoja milijardais
Pasaulinės technologijų ir saugumo bendrovės „Thales“ tyrimas atskleidė, kad 2024 m. automatizuota botų veikla sudarė 51 proc. viso interneto srauto. Tai pirmas kartas, kai botų generuojamas turinys aplenkė žmonių aktyvumą internete. Iš šios dalies net 37 proc. viso interneto srauto sudarė žalingi, dažnai DI grįsti botai, o likusi dalis teko neutraliems ar naudingiems botams, pavyzdžiui, paieškos sistemoms.
„Šis procesas vyksta labai greitai ir dažnai nepastebimai. Didelė dalis turinio internete jau kuriama botų – ir tai nebūtinai yra pavojingi ar melagingi, klaidinantys įrašai. Dažnai tai paprasti, pramoginiai vaizdo klipai ar neutralus turinys. Tačiau esmė ta, kad žmogui darosi vis sunkiau atskirti, kas yra tikra, o kas – sukurta dirbtinai. Tai pamažu keičia žmonių santykį su informacija“, – pastebi prof. P. Pakutinskas.
Botų veikimo mastą panašiai iliustruoja ir daugiau apklausų. Pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos „AI Forensics“ tyrimas „TikTok“ platformoje nustatė, jog 354 DI paskyros per vieną mėnesį sugebėjo sugeneruoti net 4,5 mlrd. peržiūrų. Kai kurios jų fiksavo neįtikėtiną aktyvumą – skelbė iki 70 įrašų per dieną, o daugiau nei pusė šio turinio nebuvo pažymėta kaip sukurta DI.
Anot prof. P. Pakutinsko, „TikTok“ šioje situacijoje išsiskiria tuo, kad platforma neatskiria turinio pagal kūrėją. „Žvelgiant iš verslo perspektyvos, algoritmams tai, kas sukūrė įrašą: žmogus ar botas, nėra svarbu. Jei DI turinys generuoja peržiūras, sukelia reakcijų ir įtraukia, jis bus rodomas milijonams. Tai reiškia, kad botai kaip turinio kūrėjai čia konkuruoja su žmonėmis ir panašu, kad jiems sekasi stebėtinai gerai“, – sako jis.
Kas prisiims atsakomybę?
Šiuo metu vyksta intensyvi diskusija tarp Europos Sąjungos, JAV ir didžiųjų JAV technologijų bendrovių dėl to, kas ir kokia apimtimi turėtų kontroliuoti turinį internete. Europos Sąjungos pozicija yra aiški ir įtvirtinta keliuose reikšminguose norminiuose aktuose – pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) įpareigoja socialinių tinklų platformas prisiimti didesnę atsakomybę už jų platinamą turinį, numatant ir griežtas sankcijas.
JAV ir didžiosios technologijų įmonės tokius reikalavimus dažnai įvardija kaip cenzūrą, o tai tampa tarptautinių įtampų šaltiniu. Šias įtampas dar labiau sustiprina faktas, kad dauguma pasaulinių socialinių tinklų ir kitų strategiškai svarbių skaitmeninių platformų yra būtent iš JAV.
Kova dėl turinio kontrolės ir reguliavimo jau virsta ir aštriais politiniais ginčais. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ES technologijų reguliuotojų Elono Musko socialinių tinklų bendrovei „X“ skirtą baudą pavadino „bjauria“ ir pareiškė nesuprantantis, kaip toks sprendimas gali būti pateisinamas. Šis pasipiktinimas kilo po to, kai ES technologijų reguliuotojai bendrovei „X“ skyrė 120 mln. eurų baudą būtent už internetinio turinio taisyklių pažeidimus.
„Po technologijų milžinių kova už žodžio laisvę dažnai slepiasi noras soc. tinkluose išlaikyti didžiulius srautus, kuriuos generuoja botai ir netikros naujienos. Tačiau Europa turi tvirtą ir vieningą poziciją, kad socialiniai tinklai privalo saugoti savo vartotojus. Mes turime nuspręsti, kiek šlamšto toleruosime ir kas su tuo šlamštu turės tvarkytis: ar eilinis pilietis savo jėgomis, ar valstybė ir verslas bendromis pastangomis“, – apibendrina prof. P. Pakutinskas.
Pasak P. Pakutinsko, botų blokavimo įrankiai vėluoja, todėl žmones geriausiai saugo įprotis abejoti. „Turime susitaikyti, kad internetas nebėra ta vieta, kur bendrauja tik žmonės. Jei diskusija atrodo neįtikėtinai aštri ar vienpusiška, didelė tikimybė, kad tai ne kaimynų ginčas, o pigus ir efektyvus botas, kuriam tiesiog reikia jūsų dėmesio ir jūs tik jam padedate“, – teigia DI teisės ekspertas.
