Vos prieš dešimt metų didesnio pravažumo lengvieji automobiliai buvo naujovė, Europoje dyzelinis variklis buvo laikomas pačiu švariausiu, o ekranas su navigacijos sistema – prabanga. Dabar paprasti elektriniai krosoveriai nebeturi mygtukų, ekranai pateikia daugybę informacijos, baziniuose automobiliuose įrengtos tokios saugumo sistemos, apie kokias nesvajojo nė „premium“ modelių vairuotojai. Pastarasis dešimtmetis pasižymėjo bene didžiausiais pokyčiais automobilių rinkoje. Kokiais? Ir kas tam padarė įtaką?
Prieš 10 metų nebuvo, o dabar nebegalime be to gyventi
Iš savaeigės karietos į greitą, našią, saugią ir greitą asmeninę transporto priemonę automobilis evoliucionavo per daugiau nei šimtą metų. Istorija regėjo daugybę naujovių, pasisekusių ir nepasisekusių eksperimentų, dizaino, technologinių, gamybos pokyčių, tačiau juos skyrė dešimtmečiai. O pastarasis dešimtmetis automobilius pakeitė neatpažįstamai.
Pavyzdžiui, lygiai prieš 10 metų, 2014-aisiais, „Google“ pristatė „Android Auto“, o „Apple“ – „Car Play“ programėles, be kurių naujo automobilio vairuotojas neįsivaizduoja savo gyvenimo. Saugumo funkcijas, kaip antai eismo juostos palaikymą, turėjo tik „premium“ modeliai. Inovacija, galinčia ne tik perspėti apie nuokrypį nuo eismo juostos, bet ir automatiškai pasukti vairą, grąžinti automobilį į savą juostą gyrėsi tik ką pasirodęs, dar ir dabar prabangiai atrodantis W222 serijos S klasės „Mercedes-Benz“. Šiandieną be vairuotojo įsikišimo tvarkingai save pavairuoti gali net ir „Kia Cee‘d“, „Volkswagen Golf“ ar kiti įperkami hečbekai, o didesni modeliai, pavyzdžiui, „Kia EV6“, savarankiškai keičia eismo juostas ir įvertina, kada tai daryti yra saugu.
Šiuo metu technologijos automobilių pramonėje plinta gerokai greičiau. Pavyzdžiui, 1995-aisiais „Mercedes-Benz“ S klasėje debiutavusi ESP sistema visuose naujuose automobiliuose buvo pradėta montuoti tik po dviejų dešimtmečių. Anksčiau naujoves pristatydavo tik „premium“ modelių gamintojai prabangiausiuose savo kūriniuose, o vėliau jas tik po truputį perkeldavo į paprastesnius modelius. Žemesnės klasės automobilių pirkėjams jų reikėdavo laukti ištisus dešimtmečius. O dabar jau ir vidutinės klasės gamintojai imasi inovacijų. Štai veidrodėliuose įmontuotas kameras aklajai zonai parodyti, kai prietaisų skydelyje įjungiamas posūkio signalas, pirmosios ėmė naudoti bendrovės „Kia“ ir „Hyundai“.
Programavimas paprastesnis už inžineriją
Ekspertai pastebi, kad šis galingas automobilių pramonės pasistūmėjimas į priekį įvyko dėl technologijų amžiaus. Mechaniniai komponentai per šimtmetį pasiekė kone tobulybę, tad daugybės naujovių šioje srityje nematome, o elektronika suteikė pažangai naują pagreitį.
„Dar prieš 10 metų ekranas automobilyje buvo prabanga, o dabar atrodo, kad vairuoji kompiuterį, nebe automobilį. Iš tiesų ši technologijų sritis yra lengviausiai ir pigiausiai vystoma, tiesiog reikia galingesnių kompiuterių ir gero programavimo“, – tikina žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius.
Vis dėlto labiausiai automobiliai per pastarąjį dešimtmetį pažengė ne tiek elektronikos, kiek pavaros elektrifikacijos srityje. Pasaulinis ekonomikos forumas savo pranešime atkreipė dėmesį, kad per dešimtmetį elektromobilių gamyba išaugo daugiau nei 50 kartų. 2012-aisiais pasaulyje buvo pagaminta 130 tūkst. grynųjų elektromobilių, o 2022-aisiais tiek buvo pagaminama kas savaitę. 2023 metais gamyba išaugo dar trečdaliu ir pernai į kelius išriedėjo 10 mln. elektromobilių. Išsivysčiusiose šalyse jie pradeda užimti reikšmingą rinkos dalį, nes jau patenkina nemažos dalies vairuotojų poreikius.
Elektromobiliu nuvažiuoti iki Palangos buvo iššūkis
Prieš 10 metų elektromobiliai buvo tinkami tik aukotis pasiryžusiems entuziastams. 2014-aisiais Lietuvoje vyko pirmosios elektromobilių lenktynės iš Vilniaus į Palangą. Jas laimėjo ekipažas, vairavęs „Kia Soul“ modelį. Jis kiek didesnį nei 300 km nuotolį įveikė per pusšeštos valandos.
Nugalėtojai įsikrauti stojo du kartus. O praėjusiais metais pagal kitas, laiko normai prioritetą teikiančias taisykles antroje vietoje likęs naujo „Kia EV6“ ekipažas per 6 valandas viešojo naudojimo keliais nukeliavo beveik 560 km. Jis važiavo mieste, užmiestyje, lėkė magistrale ir keliskart trumpam sustojo įsikrauti. Ne ką daugiau, nepažeidžiant taisyklių, būtų įmanoma nukakti ir su vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu.
Elektros pavara, pareikalavusi iš gamintojų visiškai naujų kompetencijų, gana stipriai pakeitė ir markių hierarchiją. Visus nustebino iš niekur į populiariausių automobilių dešimtukų viršūnę įšokusi „Tesla“, nemaža dalis europiečių atsiliko, aukštyn su 800 V elektros sistemomis iššoko korėjiečių gamintojai. Be to, elektros pavara žmonėms pateikė labai lengvai prieinamą didelę galią ir gerą dinamiką. Jau minėtas erdvus, šeimyninis „Kia EV6“ su dviem motorais prie šviesoforo gali pranokti senesnės kartos sportinius automobilius, nes iki 100 km/val. spurtuoja per 5,2 sek.
Automobiliai tapo per daug komfortiški
Rinkos žinovai pripažįsta, kad automobiliai jau tapo per daug komfortiški, per daug gerai valdomi ir per daug dinamiški, jog jų vairuotojai laikytųsi nuo senų laikų užsilikusių greičio ribojimų. O tai kelia ir naujų iššūkių.
„Tiek elektros, tiek hibridinės pavaros šiais laikais važiuoja stebuklingai. Paprasčiausi krosoveriai yra greitesni ir geriau valdomi nei senos kartos sportiniai modeliai turbininiais varikliais. Kadaise senuoju Molėtų plentu važiuoti su „Žiguliais“ maksimaliu leistinu 90 km/val. greičiu buvo tikras iššūkis, o dabar tokiu greičiu modernus automobilis tiesiog sklendžia keliu: nejauti jokio pavojaus, adrenalino, greičio, jokio veiksmo, pasidaro nuobodu, pradedi varnas šaudyti. Yra daug saugumo priemonių, kurios už tave pavairuoja, pasijauti labiau keleiviu“, – technologinės pažangos privalumus iš vartotojiškos pusės ir trūkumus iš vairuotojų perspektyvos įvardija V. Milius.
Todėl dabar gamintojai iš kailio neriasi norėdami įdiegti vis daugiau geresnių ir pažangesnių saugumo bei pagalbinių vairavimo technologijų. Neatmestina, kad būtent tai gali diktuoti tendencijas automobilių rinkoje artimiausiu metu.
