Pirmadienį „Google“ pranešė, kad su naujos kartos lustu įveikė pagrindinį kvantinės kompiuterijos iššūkį ir per penkias minutes išsprendė skaičiavimo problemą, kuriai išspręsti klasikiniam kompiuteriui prireiktų daugiau laiko nei egzistuoja visa visata.
Kaip ir kitos technologijų milžinės, tokios kaip „Microsoft“ ir „International Business Machines“, „Alphabet“ priklausanti „Google“ siekia kvantinių kompiuterių, nes jie žada gerokai didesnį skaičiavimo greitį nei šiandieninės sparčiausios sistemos. Nors bendrovės kvantinėje laboratorijoje Santa Barbaroje, Kalifornijoje, išspręsta matematinė problema neturi komercinio pritaikymo, „Google“ tikisi, kad kvantiniai kompiuteriai vieną dieną išspręs medicinos, baterijų chemijos ir dirbtinio intelekto (DI) problemas, kurios šiandieniniams kompiuteriams yra nepasiekiamos.
Pirmadienį paskelbti rezultatai gauti naudojant naują lustą, vadinamą Willow, kuriame yra 105 kubitai, t. y. kvantinių kompiuterių sudedamosios dalys. Kibitai yra greiti, bet linkę į klaidas, nes juos gali suklaidinti tokia maža dalelė kaip subatominė dalelė, atsiradusi dėl įvykių kosmose.
Į lustą sudėjus daugiau kubitų, šios klaidos gali susikaupti, todėl lustas gali būti ne geresnis už įprastą kompiuterio lustą. Todėl nuo 1990-ųjų mokslininkai dirba kvantinių klaidų taisymo srityje.
Pirmadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje „Google“ teigia radusi būdą, kaip sujungti Willow lusto kubitus taip, kad didėjant kubitų skaičiui klaidų lygis mažėtų. Bendrovė taip pat teigia, kad klaidas galima ištaisyti realiuoju laiku, o tai yra svarbus žingsnis siekiant, kad kvantinės mašinos taptų praktiškai pritaikomos.
„Mes jau peržengėme lūžio tašką“, – interviu sakė Hartmutas Nevenas, vadovaujantis „Google“ kvantinio dirbtinio intelekto skyriui.
2019 m. IBM užginčijo „Google“ teiginį, kad „Google“ kvantinis lustas išsprendė problemą, kuriai išspręsti klasikiniam kompiuteriui prireiktų 10 000 metų, teigdama, kad šią problemą galima išspręsti per dvi su puse dienos, naudojant kitokias technines prielaidas apie klasikinę sistemą.
Pirmadienį tinklaraščio įraše „Google“ teigė, kad naujausiuose skaičiavimuose atsižvelgė į kai kurias iš šių abejonių. Net ir idealistiškiausiomis sąlygomis „Google“ teigė, kad klasikiniam kompiuteriui vis tiek prireiktų milijardo metų, kad gautų tokius pačius rezultatus kaip naujausias jos lustas.
Kai kurie „Google“ konkurentai gamina lustus su didesniu kubitų skaičiumi nei „Google“, tačiau „Google“ daugiausia dėmesio skiria patikimiausiems kubitams, kuriuos gali pagaminti, interviu sakė „Google Quantum AI“ vyriausiasis architektas Anthony Megrantas.
Ankstesnius lustus „Google“ gamino Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje bendroje gamykloje, tačiau savo „Willow“ lustams gaminti pastatė savo specialią gamyklą. Megrantas teigė, kad naujasis įrenginys pagreitins „Google“ galimybes gaminti būsimas mikroschemas, kurios šaldomos didžiuliuose šaldytuvuose, vadinamuose kriostatais, kad būtų galima atlikti eksperimentus.
„Jei turime gerą idėją, norime, kad kas nors iš komandos galėtų ją kuo greičiau perkelti į švarų kambarį ir vieną iš šių kriostatų, kad galėtume atlikti daugybę mokymosi ciklų“, – sakė Megrantas.
