Eisme dalyvaujančių vairuotojų patirtys apie tai, kas automobilius vairuoja drausmingiau ir dažniau laikosi vairavimo kultūros, yra skirtingos. Dalis gyventojų linkę manyti, kad visgi vairuojant ne nuosavą, o įmonės ar tarnybinį automobilį atsakomybės kelyje kartelė būna iškelta daug aukščiau. Kaip yra iš tiesų − atskleidžia draudikų turimi transporto priemonių žalų statistikos duomenys.
Remiantis naujausiais „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius (sausis – rugpjūtis) verslui priklausančių transporto priemonių žalų skaičius viršijo 12 tūkst. atvejų. Tuo metu fizinių asmenų transporto priemonių žalų per tą patį laikotarpį buvo registruota daugiau nei dvigubai daugiau – 28 tūkst. atvejų. Abejais atvejais bendrai skaičiuojamos ir privalomojo civilinės atsakomybės, ir savanoriškojo (KASKO) draudimo žalos.
Taigi, kaip pastebi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, lyginant registruotų transporto žalų skaičius, daug daugiau eismo įvykių patiria asmeninės transporto priemonės.
Tačiau pasak eksperto, čia esminis veiksnys yra žalų dažnis, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrus apdraustų transporto priemonių skaičius, kurie taip pat reikšmingai skiriasi – privačių transporto priemonių yra žymiai daugiau, tad ir apdraudžiama jų daugiau.
„Palyginus transporto priemonių žalų dažnį, paaiškėja, kad nesvarbu, ar automobilis yra asmeninis, ar priklauso įmonei. Žalų dažnis abiem atvejais išlieka kone identiškas, taigi galima teigti, kad lietuvių įpročiai, kaip jie vairuoja verslo ir asmeninį automobilį, praktiškai nesiskiria“, − komentuoja G. Petrikas.
Draudimo ekspertas pažymi, kad automobilių žalų dažnis išlieka gana panašus pastaruosius trejus metus. Todėl galima daryti prielaidą, kad vairuotojų įpročiai ir jų atsargumas kelyje nėra stipriai veikiami to, kam priklauso automobilis.
„Daug didesnę įtaką žaloms ir avaringumui turi ne tai, kam valdymo teise priklauso automobilis, o kiti faktoriai, pavyzdžiui, bendra vairavimo kultūra, vairuotojų stažas ir įgūdžiai, oro sąlygos, laukiniai gyvūnai keliuose, kitų vairuotojų veiksmai, galintys sukelti eismo įvykius“, − sako G. Petrikas.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, transporto priemonių KASKO draudimo žalų dažnis yra gerokai aukštesnis nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Anot eksperto, tam įtakos iš dalies turi platesnis savanoriško draudimo apsaugų spektras.
„KASKO automobilių draudimu įprastai draudžiami naujesni ir brangesni automobiliai, siekiant visapusiškai apsaugoti pačią transporto priemonę. O civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas visiems automobiliams be išimčių, ir juo atlyginama žala, sukelta kitoms transporto priemonėms, eismo dalyviams ar kelių infrastruktūrai“, – sako G. Petrikas.
Transporto žalų skyriaus vadovas priduria, kad bendras fiksuojamų žalų skaičius kasmet didėja tiek komercinio, tiek civilinės atsakomybės transporto draudimo srityse: „Viena iš pagrindinių to priežasčių yra tai, kad įregistruotų transporto priemonių skaičius Lietuvoje kasmet auga, todėl eismui intensyvėjant padidėja ir rizika patekti į autoįvykius, ypač vasaros sezonu pajūrio miestuose ar kurortuose, o rudenį didmiesčiuose.“
Per aštuonis šių metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ transporto žalų nuostoliams atlyginti jau yra skyręs 54 mln. eurų, iš kurių 18 mln. teko verslo ir tarnybinių automobilių žaloms, o 36 mln. eurų gyventojų transporto priemonių žaloms kompensuoti.
