Lietuvoje statistika, susijusi su vaikų gimstamumu, verčia susiimti už galvos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis kas šešta pora negali susilaukti vaikelio, o pirmą kartą mamomis tampa moterys, jau sulaukusios ketvirtos dešimties.
Visgi po šia statistika slepiasi ne tik skaičiai, bet ir realios poros, šeimos, kurių didžiausia svajonė – susilaukti vaikelio.
Dėl svajonės tapti tėvais pakeitė gyvenimo būdą
Vilniečiai Lina ir Jokūbas susituokę jau šešerius metus. Jų santykiai užgimė baigus universitetą. Tada jie buvo jauni, drąsiai svajojo, kaip užkariaus pasaulį savo darbais, pasiekimais, o vėliau namuose jau lauks sūnus ir dukra.
„Mes visada norėjome dviejų vaikų. Gal dėl to, kad pati gimiau ir augau šeimoje, kur buvome trys sesės, svajojau, kad turėsiu bent du vaikus, būsiu mama, kuri ne tik galvos apie darbą, karjerą, bet rūpinsis vaikų kasdienybe, mokslais, ateitimi.
Net buvau pasiruošusi karjerą atidėti į šalį, bet, panašu, šis kelias turbūt mums nelemtas“, – prabyla 32-ejų Lina, iki šiol taip ir netapusi mama.
Jokūbas ramina Liną sakydamas, kad jie jau susitaikė su tuo, kad tėvais įprastu būdu greičiausiai netaps, tačiau džiaugiasi galėdami būti kartu ir augti kaip pora, siekti asmeninių tikslų.
Poros paprašius pasidalinti, ką darė dėl savo svajonės susilaukti vaikelio, jie tik šypsosi sakydami, kad per daugiau nei trejus metus bandymų, atrodo, išmėgino viską, tačiau nepasisekė.
„Kai po metų bandymų pamatėme, kad negalime susilaukti vaikelio, kreipėmės į medikus, kurie užtikrino, kad jeigu atsipalaiduosime ir mažiau stresuosime, mums pavyks.
Bet kaip gali atsipalaiduoti, jeigu kiekvieni lytiniai santykiai susiję su mintimis, ar jie buvo sėkmingi pastojimo prasme. Supratome, kad streso sumažinti negalime, todėl nusprendėme eiti sveikesniu keliu“, – pasakoja Lina.
Kaltina amžių ir vienas kitą
Lina sako, kad pirmiausia į savo mitybą įtraukė daugiau žalių daržovių, vaisių, ėmė vartoti ginekologės rekomenduotą folio rūgštį, tačiau rezultato taip ir nesulaukė.
„Aš atsisakiau alkoholio ir pabandžiau mažiau rūkyti – atrodo, jau šiokie tokie veiksmai, bet, deja, kol kas nieko nevyksta“, – sako Jokūbas.
Lina ir Jokūbas – tik vieni iš daugelio šeimų, svajojančių tapti tėvais. Dar viena pora, sutikusi pasidalinti itin jautria ir skausminga asmeninio gyvenimo patirtimi, tai 38-erių Kęstas ir 35-erių Justė iš Kauno.
Pora labai nori susilaukti vaikelio, nebenaudoja kontraceptinių priemonių, pakeitė gyvenimo būdą, daugiau sportuoja, juda, keliauja, tačiau praėjus pusmečiui susilaukti vaikelio vis dar negali. „Turbūt amžius kaltas, kad negalime tapti tėvais. Su pavydu žiūrime į kitas šeimas, auginančias vieną, du ar net tris vaikus, o mums, deja, Dievas nedavė net vieno. Kaltiname vienas kitą, jaučiamės pasidavę ir nebetikime, kad kada nors tai įvyks.“
Gydytoja įvardijo didžiausią klaidą
Savo ruožtu gydytoja Regina Žukauskienė sako, kad viena didžiausių klaidų, kurias daro poros, negalinčios susilaukti vaikelio, yra vienas kito kaltinimas.
„Yra tam tikri anatominiai sutrikimai, darantys įtaką moters pastojimui. Labai svarbu ir tai, kad maždaug 15 proc. vyrų ir moterų yra nevaisingi dėl neaiškių priežasčių. Ištiriami abu partneriai ir, deja, nors atrodo jauni ir sveiki, visgi pastoti negali.
Nereikia pamiršti, kad pastojimu turėtų rūpintis abu partneriai, todėl abiejų įsitraukimas čia – labai svarbus.
Negražu ir nesąžininga kaltinti moterį, partnerę dėl to, kad negali susilaukti vaikelio, nes abiejų įsitraukimas yra būtinas. Vyro vaidmuo lygiai toks pats svarbus ir to pamiršti negalima“, – aiškina gydytoja R. Žukauskienė.
Globalios ir asmeninės nevaisingumo priežastys
Gydytojos teigimu, yra tam tikros priežastys, galinčios trukdyti susilaukti vaikelio. Kaip pagrindines priežastis, dėl ko šeimos negali susilaukti vaikų, gydytoja R. Žukauskienė įvardija nuolatinį stresą, skubėjimą, netinkamą mitybą ir per mažą su maistu gaunamų naudingų medžiagų kiekį.
„Jau įrodyta, kad globalios priežastys gali paveikti nevaisingumą. Pavyzdžiui, negalime sumažinti aplinkos užterštumo, negalime jo išvengti, tačiau galime pasirūpinti gaunamomis naudingomis medžiagomis organizmui su maistu ar maisto papildais.
Kalbant apie svarias globalias priežastis, reikėtų paminėti ir kasdienius žmonių įpročius.
Plastikiniuose induose yra BPA, kuris veikia kaip estrogenas ir blogina vyrų spermos kokybę. Taip pat – pesticidų, herbicidų, kurie naikina kenkėjus, skatina augalų augimą, tačiau kartu su maistu patenka į mūsų organizmą.
Mes net nežinome, ką suvalgome ir kokias medžiagas gauname, nors jos daro įtaką medžiagų apykaitai, gali paveikti hormoninę sistemą arba sukelia oksidacinį stresą, kai pažeidžia besivystančias ląsteles“, – aiškina gydytoja.
Užduotis – abiejų partnerių indėlis
Pašnekovės Reginos Žukauskienės teigimu, tapti tėvais abu partneriai turi ne tik norėti, bet ir dėti visas įmanomas pastangas, rūpintis kokybišku gyvenimo būdu, sveika mityba, tinkamai parinktais maisto papildais, kurie užtikrintų tinkamą ląstelių vystymąsi.
Pasak medikės, vis dar gaju manyti, kad pastojimo klausimas svarbus tik moteriai, o vyrui nieko papildomai daryti nereikia. Visgi tai yra labai toli nuo tiesos, ir gydytoja sako, kad tik abu partneriai, užtikrinę, kad organizmas būtų sveikas, prisotintas reikalingų medžiagų ir papildų, galės sūpuoti sveiką ir stiprų naujagimį.
Kaip sako gydytoja, kad abiejų partnerių ląstelės tinkamai vystytųsi, reikalingos medžiagos, kurias abu partneriai, tiek vyras, tiek moteris, turi gauti kiekvieną dieną.
„Lietuvos dirvožemyje nėra seleno, kuris yra būtinas kaip antioksidantinis mineralas. Jo gauti galime vartodami riebią žuvį, silkę, tačiau kiekis nebus pakankamas, todėl tinkamiausia yra pasirinkti maisto papildus, kurie užtikrintų reikalingų medžiagų pasisavinimą.
Deja, kartais žmogaus organizmui trūksta ir aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų, todėl rekomenduoju rinktis maisto papildus, kuriuose galima rasti būtent šias sudedamąsias medžiagas, reikalingas siekiant, kad spermatozoidai ir kiaušialąstės tinkamai vystytųsi ir galėtumėte pastoti.“
