Birželio 23 dieną jau 102-ąjį kartą bus rengiamos legendinės pakilimo į Paiko kalną (Pikes Peak) lenktynės – vienos populiariausių važiavimo į kalną varžybų pasaulyje. Joms specialius projektus kuria ne vien entuziastai, sporto komandos, bet ir automobilių gamintojai. Visų laikų trasos rekordas jau priklauso elektromobiliui. Daugėja elektromobilių ir dalyvių sąraše. Kuo jie pranašesni už įprastus automobilius?
Į debesis greičiau kopia elektromobiliai
Visai netoli Kolorado Springso stūkso 4,3 km aukščio Paiko kalnas. Viena jo pusė yra ganėtinai nuožulni, tad praėjusio amžiaus pradžioje buvo nutiestas kelias iki pat jo viršūnės. Alpinistai mėgsta lygiuotis, kuris užkops į aukštesnę viršūnę, taigi čia buvo ideali vieta automobilistams pasivaržyti, kuris greičiau užvažiuos iki viršūnės.
1916-aisiais Spenceris Penrose‘as surengė pirmąsias pakilimo į kalną varžybas. Jos greitai išpopuliarėjo ir sulaukia daug dėmesio iki šių dienų. Specialiai šiam pakilimui automobilius konstruoja entuziastai, patyrusios komandos, milijonus eurų investuoja išskirtinius projektus kuriantys automobilių gamintojai, besivaikantys sensacingų rekordų.
„Amerikoje tarp automobilių gamintojų vis dar gajus požiūris „laimėk sekmadienį, parduok pirmadienį“, tad net ir regioninės lenktynės susilaukia daug gamyklų palaikymo, čia jos nebijo eksperimentuoti ir varžytis naujomis idėjomis, nes gauna tikrai daug matomumo“, – lenktynių populiarumo priežastis paaiškina apie automobilius ir sportą rašantis žurnalistas Egidijus Babelis.
Tarp įspūdingiausių pastarųjų metų pasirodymų – 2018-aisiais Romaino Dumas užfiksuotas absoliutus visų laikų rekordas su specialiai lenktynėms sukonstruotu monstrišku „Volkswagen I.D. R“ elektromobiliu: jis 156 posūkius turinčią trasą įveikė per 7 min. ir 57 sek. Taip elektriniai automobiliai įrodė savo pranašumą prieš vidaus degimo varikliais varomus modelius.
Šiose lenktynėse jų bus dar daugiau. Šiemet į varžybas grįšiantys „Hyundai“ lenktynininkai taip pat varžysis su elektromobiliais. Jie rekordus mėgins gerinti standartinių automobilių įskaitoje su „Hyundai Ioniq 5 N“ modeliais.
Vidaus degimo variklių galia mažėja
Kalbant apie elektros pavaros pranašumą prieš vidaus degimo variklius, pirmiausia verta aptarti išskirtines trasos ypatybes, dėl kurių užkilti į Paiko kalną yra itin sudėtinga.
Lenktynių trasa – viešas, vienai dienai per metus uždaromas kelias. Trasos ilgis nuo starto iki finišo – 20 km, šiame ruože iš viso yra 156 posūkiai. Panašiai kaip ir žaliuoju pragaru vadinamajame Niurburgringe, kuriame gamintojai rungiasi dėl greičiausio rato įveikimo laiko.
Skirtumas tas, kad „Pikes Peak“ trasa visuomet kyla į kalną. Startas – 2,8 km aukštyje pagal jūros lygį, finišas – 4,3 km aukštyje. Dalyviai pakyla 1,5 km, kai kuriais metais iš pavasario jie užkyla į tikrą žiemą.
„Kylant į tokį aukštį, ore mažėja deguonies, o tai smarkiai atsiliepia vidaus degimo variklių išvystomai galiai, vairuotojams pasidaro sunkiau kvėpuoti“, – pagrindinius išskirtinio pakilimo iššūkius yra aprašęs amerikiečių automobilių žurnalistas Aaronas Turpenas.
Sébastieno Loebo rekordą su „Peugeot“ prižiūrėjęs lenktynių komandos vadovas Bruno Faminas aiškino, jog kylant į tokį aukštį vidaus degimo variklis gali prarasti net 30 proc. savo galios vien dėl to, kad jo degimo procesui ima trūkti deguonies. Dėl to šiose lenktynėse dalyvauja ypač galingi automobiliai.
2013-aisiais rekordą pagerinęs S. Loebo „Peugeot 208 T16 Pikes Peak“ turėjo 3,2 litro V6 motorą, pasiekiantį 875 AG. Automobilis svėrė 875 kg. Jis į kalną užvažiavo per 8 min. ir 13 sek.
Tačiau 2018-aisiais rekordą nuraškė R. Dumas: jis elektromobiliu „Volkswagen I.D. R“ į Paiko kalną pakilo per 7 min. 57 sek. Elektromobilis buvo sunkesnis, svėrė 1,1 tonos ir turėjo mažiau galios – 680 AG.
Ar R. Dumas yra greitesnis už 9-is kartus pasaulio ralio čempioną S. Loebą? Nebūtinai. Bet jo automobilis kylant į kalną neprarado galios, nes elektromobilio varikliui oro tankis ir deguonies kiekis jame nedarė įtakos.
Elektromobiliai taip pat susiduria su iššūkiais
Taigi šių lenktynių ateitis priklauso elektromobiliams? Jei priklausytų, jiems priklausytų ir daugiau rekordų, tačiau dabar kelios kasmet dalyvaujančios „Teslos“ varžosi labiau tarpusavyje nei bendrojoje standartinių automobilių įskaitoje. Kodėl?
„Dauguma sportiškų elektromobilių daug energijos sunaudoja baterijai aušinti. Ši maksimalia galia tiekia energiją motorams, tad taip pat gali perkaisti. Mažiau deguonies ore reiškia mažesnį aušinimą, dėl to problemų kildami į kalną turi ir elektromobiliai. Kaista ne tik baterijos, bet ir varikliai bei variklių ir baterijų valdymo komponentai“, – rašė A. Turpenas.
Šiemet prie starto linijos stos ir du „Hyundai Ioniq 5 N“ elektromobiliai. Įdomu tai, kad techniškai jie bus visiškai standartiniai, tokie patys, kokiais iš atstovybių išvažiuoja klientai. Jie varomi visais ratais, išvysto 650 AG, o 100 km/val. pasiekia per 3,4 sek. Korėjiečiai pasitiki savo jėgomis, todėl sieks rekordo elektrinių gamyklinių SUV / krosoverių kategorijoje. Kokia jų paslaptis?
Korėjiečiai sako – aušinimas. „Hyundai“ gamintojai teigia rimtai pažiūrėję į šią elektromobiliams būdingą problemą ir sukūrę tokį sportišką modelį, kuriuo galima ilgai mėgautis. Dauguma elektromobilių vos įveikia garsųjį 20-ies km Niurburgringo trasos ratą neperkaitę, „Hyundai“ gali lengvai nuvažiuoti du ratus, įsikrauti per 18 min. ir visu tempu lėkti toliau.
Jie elektros motorui ir baterijai sumontavo papildomą aušinimą skysčiu, kuris neleidžia komponentams kaisti. Prie to prisideda ir 800 V įtampos elektros sistemos architektūra. Ji leidžia sumažinti elektros srovę, dėl to išskiriama 4 kartus mažiau šilumos, lyginant su 400 V sistemomis.
„Nors „Pikes Peak“ lenktynės populiarios dėl ribojimų neturinčios „Unlimited“ klasės monstrų, įdomu pasižiūrėti ir į standartinius automobilius, ypač šiuo metu, kai pasaulyje dėl vietos ir populiarumo kovoja net keli pavaros tipai. Kaip ir Niurburgringas, šis išskirtinių specifikų kalnas parodo, kas veikia geriau“, – komentuoja E. Babelis.
