Lietuviškam kinui „Kino pavasaryje“ visuomet skiriamas ypatingas dėmesys, tad ir šią savaitę prasidedantis jubiliejinis festivalis – ne išimtis. Šių metų programoje žiūrovų laukia trys nacionalinės ir viena pasaulinė premjeros, Lietuvos šiuolaikinį kiną apžvelgiantis net 30-ties trumpametražių filmų maratonas ir, gali būti, būsimas žvaigždes pristatanti trumpametražių filmų programa.
Pasak „Kino pavasario“ vykdomojo direktoriaus Konrado Kazlausko, šių metų festivalyje pristatomi lietuvių kūrėjų darbai atspindi, kokias skirtingas temas ir žanrus bei kino kalbą tyrinėja mūsų šalies režisierių kuriamas kinas. „Jei reikėtų rasti vieną bendrą bruožą, ko gero, tai būtų savitumas. Kiekvienas režisierius unikalus savo tema, požiūriu, pasakojimo stiliumi. O žiūrovui tai suteikia ypatingą galimybę pamatyti pasaulį per kūrėjo žvilgsnį, išgirsti istorijas ar reiškinius, apie kuriuos net nežinojome, ar išgyventi dramas, kurių iki šiol nesuvokėme“, – teigia jis.
4 premjeros: nuo akiplėšų iki Velykų nakties ritualų
Vienas tokių filmų – jau daugeliui žinoma ir Lietuvoje itin laukiama „Akiplėša“, režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinis pilno metro filmas. Paklausta apie filmo pavadinimo reikšmę, režisierė sako, kad akiplėša yra įžūlus bei begėdiškas žmogus, ir mums visiems kartais verta tokiais pabūti. „Šis filmas yra apie atsisakymą paklusti stereotipams – tam, ko iš tavęs tikisi. Šiais laikais mums visiems kartais tenka pabūti akiplėšomis, kad išsikovotumėme vietą po saule.“
„Akiplėša“ į „Kino pavasarį“ atvyksta apkeliavusi 70 festivalių ir susišlavusi 15 apdovanojimų. „Vos spėjame atsidžiaugti vienu mūsų kino pasiekimu pasaulyje, o tuomet vėl išgirstame vis naujų žinių apie lietuvių triumfą. Pastaraisiais metais jau galime švęsti net nebe vieno lietuvių filmo tarptautinę sėkmę, o kelių iškart, ir ne vieną didelį apovanojimą, o keliolika. Gera stebėti ir nekantru galvoti, kas gi laukia toliau“, – sako lietuvišką kiną palaikančios turinio platformos „Telia Play“ vadovė Vitalija Kibildė.
Kitas lietuvių kūrėjų darbas, pirmąkart rodomas Lietuvoje – Nerijaus Mileriaus ir Linos Lužytės egzistencinis trileris „Johatsu“. Kaip pasakoja L. Lužytė, johatsu – tai japoniškas fenomenas, kai žmonės dėl įvairių priežasčių nebenori tęsti savo socialinio gyvenimo ir tiesiog pradingsta. „Kur ir kaip – nėra žinoma, nes tokia johatsu esmė. Greičiausiai tokie žmonės bando susikurti visiškai naują gyvenimą ir tapatybę tarsi nuo nulio“, – apie šį reiškinį pasakoja viena iš režisierių. Tiesa, filmo „Johatsu“ veiksmas vyksta Lietuvoje, kur morge dirbanti mergina pradeda aiškintis tikrąją į jį atvežto mirusiojo tapatybę ir istoriją.
Šiemet „Kino pavasaryje“ bus rodomos ir dvi lietuviškos dokumentikos, nagrinėjančios visiškai skirtingas temas ir kontekstus. Pirmoji – Vytauto Puidoko „Murmančios širdys“, rodanti paauglio gyvenimą kiek neįprastoje priklausomų asmenų bendruomenėje, įsikūrusioje atokiame ūkyje. Režisierius pasakoja, kad įsilieti į bendruomenės gyvenimą nebuvo sudėtinga, nes visus vienijo tas pats tikslas – atvirai kalbėti apie jiems svarbias temas: priklausomybes, žmonių santykius, bandymus pagyti. V. Puidokas pripažįsta, kad filmo kūrimo procesas buvo kupinas emocijų: „Grįždami po filmavimų ir juokdavomės, ir verkdavome, atrodė, kad per savaitę išgyvename emocijas už visus metus.“
Antrasis dokumentinis filmas – nuotaikinga režisierės Giedrės Beinoriūtės „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ premjera, pasakojanti apie atokų Žemaitijos kaimą, kuris paskutinis Lietuvoje stengiasi išsaugoti šimtmečius menančią „kryžiaus sergėtojų“ tradiciją. „Turbūt įdomiausias klausimas – kodėl žmonės išlaiko ritualus ir kodėl jiems jie svarbūs. Šis filmas man yra bandymas ieškoti atsakymo. Kviečiu žiūrovus kartu nusikelti į Pievėnus, pasiklausyti nuostabios žemaitiškos tarmės ir kartu patirti šią ypatingą Velykų naktį“, – sako G. Beinoriūtė. Lietuviškų filmų premjeras festivalyje remia audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.
Trumpametražių gausa: ir pažvelgti retrospektyviai, ir atrasti būsimas žvaigždes
30-asis „Kino pavasaris“ šalies kūrėjų darbus šiemet švęs ir kovo 11-ąją – tądien bus minima lietuviško kino diena. Jos metu vyks ne tik jau minėto „Johatsu“ premjera, bet ir speciali programa, skirta 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms. Šią ypatingą progą pažymės trijų lietuvių kino grandų – Roberto Verbos, Arūno Žebriūno ir Algirdo Dausos – restauruotų filmų, dedikuotų dailininkui ir kompozitoriui, premjera.
Dar vienas unikalus šių metų renginys – lietuviškų trumpametražių filmų maratonas. Bendradarbiaujant su lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, festivalis pakvies į 8 valandų kino seansą, kur bus parodyta net 30 trumpųjų filmų – pastarųjų 10-ies metų festivalių ir žiūrovų favoritų. Maratonas prasidės kovo 10-osios vakare, o vėlią naktį pasibaigus šiam išskirtiniam seansui, „Kino pavasario“ žiūrovai pirmieji vieni kitus galės pasveikinti su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Žiūrovų taip pat laukia net 7-ių lietuviškų trumpametražių filmų premjeros. Režisierės Anu-Lauros Tuttelberg filmas „Kai išskrenda paukščiai“ papasakos žiemišką Šiaurės poemą, Kanų kino festivalyje nominuota Eglės Razumaitės „Ootidė“ įtrauks į mįslingą istoriją, Klaudijos Matvejevaitės „Koziriai“ nukels į pokerio vakarėlį, o Rinaldo Tomaševičiaus „Pasaka kaip gyvenimas“ – į apleistą namą Vilniaus pakraštyje, Arno Balčiūno „Pravažiavus Napoleono kepurę“ panardins į tėvo ir sūnaus santykius, Mildos Augustaitytės „Subtilus reikalas“ kvies pažvelgti į anatomijos profesoriaus darbo užkulisius, o Gintarės Parulytės „Sujip“ – išgirsti jaudinantį pagalbos linijos pokalbį.
Visas „Kino pavasario“ programas galima rasti čia: https://kinopavasaris.lt/programa/kategorijos/.
30-asis Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 7–23 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, remia Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės.
