Kiek kartų per dieną sutrinkate, nerasdami išmaniojo telefono? O gal net pradedate jausti didelį nerimą, kai telefono šalia nėra? Šis jausmas jau turi ir pavadinimą – nomofobija.
Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, šiuolaikiniame pasaulyje telefonai jau tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, todėl būtina rasti balansą, kaip naudotis savo išmaniuoju nepatiriant per didelio prieraišumo. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, priduria, kad padėti gali keli specialūs įrankiai.
Baimę jaučia daugelis
Baimė būti be telefono, dažnai įvardijama kaip nomofobija (angl. „no mobile phone phobia“ – „nomophobia“), yra vis dažniau psichologijoje aptariamas reiškinys. Prieš kelis metus dešimtyje šalių atliktas tyrimas parodė, kad net penktadalis žmonių jaučia ypač stiprų nerimą, kai šalia savęs neturi mobiliojo įrenginio, o 71 proc. apklaustųjų sakė jaučiantys vidutinio lygio baimę.
Tarp nomofobijai tyrime priskiriamų simptomų – nerimas, drebulys, kvėpavimo sutrikimas, prakaitavimas, sumišimas. Vis dėlto, ši fobija dar nėra priskiriama prie mokslo pripažintų emocinių sutrikimų ir kol kas yra daugiau tik tyrėjų diskusijų objektas.
„Visuomenėje, kurioje telefonas yra nenutrūkstamas laisvalaikio ir darbo įrankis, prie jo priprasti gali būti itin lengva. Tai gali sukelti stiprų nejaukumą atsitraukus nuo prietaiso, jį pamiršus namuose ar esant aplinkoje, kuomet jo naudoti negalime“, – sako M. Kriščiūnas.
Psichologo teigimu, šią baimę gali paskatinti tiek asmeniniai, tiek visuomeniniai faktoriai. Pavyzdžiui, žmonės gali jausti iš aplinkos kylantį lūkestį visuomet būti pasiekiami, viską visada žinoti, prie darbo ar kitų svarbių reikalų prisijungti iš bet kokios pasaulio vietos, kas tik atitolina galimybę pabūti be telefono, atsitraukti nuo technologijų.
„Dėl perteklinio telefono, kitų technologijų naudojimo gali suprastėti emocinė savijauta ar miegas, paveiktas socialinis bendravimas. Tuo pačiu svarbu suprasti, kad šiandienos visuomenėje gyventi be telefono yra ypač sudėtinga – jis gali padėti kurti ryšį ne tik su kitais žmonėmis, bet ir padėti atlikti įvairius darbus, tapti banko kortele, fiksuoti įvairias gyvenimo akimirkas, sužinoti reikšmingą informaciją“, – pastebi ekspertas.
Pasak M. Kriščiūno, dėl šios priežasties ypač svarbu atrasti sveiką balansą ir ryšį su savo telefonu ar kitomis technologinėmis priemonėmis.
Pataria brėžti ribas
Norint su technologijomis kurti sveiką santykį, psichologas pataria brėžti ribas – ne visiškai atsisakyti buvimo su telefonu, bet keisti naudojimo pobūdį. Pavyzdžiui, vietoje kasdienės valandos socialiniuose tinkluose, tam kasdien skirti penkiomis minutėmis mažiau, iki tol, kol bus pasiektas individualiai patogus lygis.
„Galbūt, jei mano darbui ar kasdienybei išmanus įrenginys yra būtinas, galiu pagalvoti apie konkrečias valandas, kada naudojuosi telefonu ar konkrečiomis programėlėmis, kurios man kelia sunkumą ar stresą – tokiu būdu pilnai neatitrūkstant nuo itin svarbių reikalų. Kartais žmonėms padeda ir vadinamoji skaitmeninė detoksikacija – visiškas atsitraukimas nuo technologijų kuriam laikui. Tiesa, tyrimai yra prieštaringi ir specialistai dažniau rekomenduoja rasti sau tinkantį balansą“, – sako M. Kriščiūnas.
Vis dėlto, gali būti naudingas laikas ir be išmaniojo – tyrimai rodo, kad pirmoji dienos valanda be telefono, bei valanda be telefono iki miego gali padėti atminčiai, dėmesio palaikymui ir aukštesniam energijos lygiui.
„Bendrai kalbant – baimės jautimas atsiskyrus nuo technologijų neprivalo būti didesnės problemos dalis, o labiau ženklas, kad esame sukūrę mums patiems stiprų ryšį su telefonu. Kartu tas ženklas gali atkreipti dėmesį į tai, kokius santykius esame pamiršę, apleidę – galbūt su žmonėmis, su savo kūnu ar kitais svarbiais gyvenimo aspektais“, – sako psichologas.
„Tele2“ Inovacijų ekspertas A. Lukošius dalijasi keliais būdais, kurie padės sumažinti prie ekranų praleidžiamą laiką ir rasti balansą.
Naudingos laiko stebėjimo programėlės. Pasitelkite programėles, kurios stebi ir teikia ataskaitas apie jūsų praleidžiamą laiką prie telefono ekrano ir padeda geriau įvertinti savo įpročius. Tokius įrankius neretai siūlo ir patys išmaniųjų gamintojai. Pavyzdžiui, „iPhone“ ir „Android“ įrenginiuose esantys „Screen Time“ nustatymai ne tik pateikia prie ekrano praleidžiamo laiko statistiką, bet ir leidžia nustatyti laiką, kai bus apribotas pasirinktų programėlių naudojimas. Verta išbandyti ir „netrukdymo“ funkcijas, kai pasirinktomis valandomis įrenginys nebesiunčia jokių pranešimų apie gautas žinutes ar laiškus.
Naršyklių plėtiniai. Jei norite sumažinti ir prie kompiuterio ekrano praleidžiamą laiką ar jį išnaudoti produktyviau, galite išbandyti kelis populiarius interneto naršyklių plėtinius. Tokie plėtiniai kaip „StayFocusd“ arba „Freedom“ gali apriboti laiką, praleidžiamą dėmesį blaškančiose svetainėse.
Tėvų kontrolės nustatymai. Tėvams gali praversti tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonuose įdiegti tėvų kontrolės nustatymai, leidžiantys ir vaikams padėti išmaniais įrenginiais naudotis subalansuotai. Šiuose nustatymuose galima apriboti tam tikrų programėlių naudojimo laiką užblokuojant prieigą. Be to, tokios programėlės kaip „FamilyLink“ suteikia galimybę apriboti turinį, kurį vaikai gali žiūrėti „YouTube“, įvesti „SafeSearch“, kad jie negalėtų lengvai pasiekti žalingo turinio, ir nustatyti komendanto valandą.
