Seniai jau gyriausi apie skaitytas knygas, nes ne visiems jos gali pasirodyti vertos dėmesio. Tačiau šita knyga mane kažkaip pakerėjo!
Prieš lygiai šimtą metų vaikiškų knygų autorius Pranas Mašiotas arba kitaip Dėdė Pranas, baisėdamasis to meto išgertuvėm ir žmonių prietaringumu, išleido gegužinėms ir žiemos vakarėliams skirtą knygutę. Jos pavadinimo trumpiausias variantas yra „Šposai: rinkinys įvairių burtų, monų ir šiaip įvairių „stebūklingų“ dalykų. Išaiškinimas vaidinimosi ir įvairių paslaptingų apsireiškimų ir šposų“. Šposais, monais, burtais, stebuklais, štukom Dėdė vadino tai, ką šią dieną žinom kaip magijos triukus.
„Šposuose“, pavyzdžiui, atskleidžiama, kaip priversti pianiną groti savaime. Reikia turėti ilgą metalinę vielą, sujungtą su kitu pianinu, pastatytu niekam nematomoje vietoje. Ir – hokus pokus – kol kažkas paslapčia skambins tolimuoju pianinu, garsas vielos pagalba sklis iš arti esančiojo. Šiandien mes įpratę prie grojančių fontanų, čiulbančių paukščių Rimi egzotiškų vaisių skyriuje ir visokios kitokios apgaulingos kakofonijos, tačiau ką reiškė savaime skambantis pianinas 1924 metais?
Moderniau ir būti negali, kai Dėdės Prano šposuose netgi naudojama elektra. Jis siūlo uždėti lentą ant stiklinių bokalų, ant tos lentos pastatyti žmogų, mušti jį lapės kailiu ir žiūrėti, kaip nuo uželektrizuotojo nosies šoks elektros kibirkštys. Vis tiek tai padoresnė pramoga nei lošti ir girtuokliauti. Kaip ir kiti šposai. Tirpstanti kulka, iš niekur išnyranti kiaušinienė, kriaušės su vardais, degantis sniegas, degantis vanduo ir netgi sustabdytas laikas.
Kai kurie šių šposų yra tiesiog puikūs laifhekai. Vieną iš jų išbandysiu artėjantį pavasarį. Dėdė Pranas rašo, kad galima pamerkti kiaušinius į actą trims dienoms ir tada dar mėnesį palaikyti valgomoje druskoje, taip jie bus stiprūs kaip akmenys.
„Šposuose“ taip pat yra naudingos informacijos apie vaidinuoklius (suvaidintus vaiduoklius), šarlatanus, tariamai užkerėtas vietas. Pateikiami patarimai, kaip adekvačiai pasipuošti, kai šposijate žmonių akivaizdoje. Platėjančios rankovės, tuščiavidurė lazdelė ir blizgūs apdarai civilizuotam fokusininkui yra privaloma.
Vertinu „Šposus“ 10 liepsnojančių skepetaičių iš 10. Už tai, kad ši Dėdės Prano knyga sujungia savotišką trečiojo dešimtmečio glamūrą, liaudies mistiką ir fiziką.
