Dar prieš kelerius metus programuotojo profesija atrodė kaip užtikrintos darbo vietos ir puikaus atlyginimo garantas. Tačiau šiandien ekspertai prognozuoja, kad jau po 24 mėnesių dėl dirbtinio intelekto (DI) įtakos pasaulį ištiks globali intelekto krizė ir tokių darbo vietų, kokias pažįstame pastarąjį šimtmetį – nebeliks. Nors programuotojai pirmieji pajuto šį spaudimą, ekspertai ramina: tai ne profesijos pabaiga, o jos atgimimas.
Analitikai iš JAV makroekonominių tyrimų bendrovės „Citrini Research“ prognozuoja, kad 2028 m. darbo rinką ištiks globali intelekto krizė, kuri palies visus intelektinį darbą dirbančius žmones. Dėl sparčiai tobulėjančio DI įtakos intelektas gali prarasti savo išskirtinę vertę, todėl žmogaus proto kuriama ekonominė vertė artimiausiu metu gali mažėti.
Vis dėlto realybė technologijų sektoriuje – sudėtingesnė. Pastaraisiais metais technologijų milžinės mažino savo komandas, tačiau „Vilnius TECHIN“ IT programų vadovė Justina Balsė pastebi įdomų paradoksą – nors pirmoji pasaulinė atleidimų banga IT sektoriuje jau praėjo, įmonės ir toliau aktyviai samdo specialistus.
„Niekas nesitikėjo, kad DI darys tiek daug klaidų programavimo procese. Taip, jis sugeneruoja blizgantį kodą per kelias sekundes, bet jis neretai veikia prastai. Šiandien programuotojo rolė transformuojasi iš kodo rašytojo į architektą, kuris medžioja klaidas, ir būtent tokios pagalbos įmonėms reikia kaip niekada anksčiau. Taip – bazinis kodavimas pasidarė pigi prekė, bet gebėjimas mąstyti kūrybiškai – brangiausiu ateities įgūdžiu“, – aiškina J. Balsė.
Pirmą kartą per 200 metų žmonijos IQ krenta
DI technologijoms sparčiai tobulėjant mokslininkai perspėja dėl vis prastėjančių žmonių gebėjimų. Šių metų pradžioje neuromokslininkas dr. Džeredas Kunis Horvatas (Jared Cooney Horvath) Jungtinių valstijų Kongresui pateikė įspėjančius duomenis: pirmą kartą nuo XIX a. jaunoji Z karta savo kognityviniais rodikliais nebelenkia ankstesnių kartų. Taip pat mažėja ir bendras žmonių IQ, prastėja dėmesio koncentracija ir sprendimų priėmimo greitis.
Tai prieštarauja daug metų vyravusiai Flyno efekto teorijai, kuri sako, kad laikui bėgant žmonės tampa vis protingesni. Tyrėjai šiuos pokyčius sieja su technologijų naudojimo įtaka kognityviniams gebėjimams.
Verslo lyderiai pabrėžia, kad prastėjantiems jaunimo gebėjimams lemiamą įtaką daro ne patys skaitmeniniai įrankiai, o santykis su jais. Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė, įsitikinusi, kad ateityje lemiamas bus būtent gebėjimas nepasiduoti pasyviam technologijų naudojimui.
„Nors technologijos atveria beribes galimybes, betikslis jų vartojimas silpnina tas smegenų dalis, kurių reikės ateities darbo rinkoje. Tai žinutė tėvams ir pedagogams: sėkmę lems ne ekranų eliminavimas, o tai, ar jaunas žmogus geba naudoti DI kaip partnerį savo kritiniam mąstymui stiprinti“, – teigia ji. Specialistės teigimu, teisingai naudojamos technologijos ne slopina smegenų darbą, o padeda išreikšti save, realizuoti kūrybines idėjas, ugdyti architektūrinį mąstymą, kurio labai reikės ateities darbo rinkoje.
Pradedantys programuotojai – nebereikalingi: mitas ar tiesa?
Be perstojo augančios programuotojų galimybės į nuolatinius pokyčius įsuka ir verslo, ir mokymo įstaigų atstovus. Verslas keičia savo darbuotojų atrankų filtrus ir vis labiau akcentuoja minkštųjų įgūdžių poreikį.
Kasperavičienė pastebi įsigalintį mitą, kad pradedančiųjų programuotojų nebereikia, nes jų darbus daro DI. „Bet būkime realistai – joks pradedantysis specialistas stebuklingai netampa patyrusiu. Būtent praktinis darbas absolventams suteikia įgūdžių ir supratimo, taip reikalingų rinkoje. Tiesiog dabar jie yra mažiau apie kodą, o daugiau apie atsakomybę už rezultatą, loginį argumentavimą, gebėjimą bendradarbiauti, kantrybę“, – sako ji.
„Vilnius TECHIN“ IT programų vadovė pastebi, kad pradedantieji programuotojai iš tiesų kartais pervertina savo jėgas manydami, kad užduotį gali atlikti per kelias dienas, tačiau nesuvokia, kiek pastangų reikalauja darbo koordinavimas komandoje. „Iš verslo taip pat jaučiame augantį poreikį tiek absolventų vadinamiems „minkštiesiems“ įgūdžiams, tiek kritiniam mąstymui. Būtent dėl to dabar studentams atsiskaitymuose leidžiame naudotis visais įmanomais įrankiais. Tačiau norime būti tikri, ar jie supranta DI parašytą kodą, todėl studentai turi apsiginti kiekvieną jo eilutę. Jei negali paaiškinti, kodėl pasirinko tokį sprendimą, studento darbas nevertinamas gerai, nors ir veikia tobulai“, – sako J. Balsė. Anot jos, mokymosi metodai, fokusuoti į „kodėl“, o ne „kaip“, tampa vieninteliu būdu išlikti konkurencingiems.
Jokia profesija nėra apsaugota: kaip išlikti vertingu rinkoje?
„Citrini Research“ tarp greičiausiai besikeičiančių profesijų įvardija ir projektų vadovus, finansų analitikus, klientų aptarnavimo specialistus, teisininkus, marketingo ir draudimo bei bankų konsultantus. Pasak D. Kasperavičienės, nė viena profesija nebėra „saugi“ tradicine prasme, nes darbo rinkos taisyklės keičiasi iš esmės.
„Šiandien platus skaitmeninis raštingumas, gebėjimas dirbti su DI ir duomenimis leidžia bet kurios srities specialistui – nuo buhalterio iki administratoriaus – pačiam automatizuoti rutininius darbus ir taip atlaisvinti galvą kūrybai bei strateginiams sprendimams. Būtent toks technologinis meistriškumas padės išlikti saugiems: intelekto krizė nebaisi tam, kuris DI naudoja kaip partnerį kurti kažką didingesnio“, – apibendrina D. Kasperavičienė.
