Vaikams rugsėjį sugrįžus į mokyklas, keliuose kasmet išauga eismo įvykių rizika. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, beveik pusė šalies vairuotojų (46 proc.) moksleivius laiko nedrausmingais eismo dalyviais. Ekspertai pabrėžia, kad tokį vaikų elgesį lemia ne tik turimos žinios ar įgūdžiai, bet ir psichologiniai veiksniai – emocinė savireguliacija, temperamento ypatumai bei dar nesusiformavęs gebėjimas realiai įvertinti galimas pasekmes.
Keliuose pasitaikančios rizikingos situacijos atskleidžia, kad vaikų elgesys gali tapti rimtu iššūkiu eismo saugumui. Kaip rodo tyrimo rezultatai, daugiau nei ketvirtadalis (29 proc.) apklaustųjų vairuodami automobilį yra patekę į pavojingą situaciją dėl nedrausmingo vaikų elgesio kelyje.
Vaikams koja kiša savikontrolės trūkumas
Tokį neatsargumą lemia ne tik pažintinių gebėjimų raidos, bet ir emocinės savireguliacijos ypatumai, sako Silvestra Markuckienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė.
„Suaugęs žmogus pajėgus suvaldyti emociją ir prisitaikyti prie situacijos, o vaikai – ypač pradinukai – to dar tiek nemoka. Jie gali žinoti tam tikrą saugaus eismo taisyklę, bet stipri emocinė būsena, pavyzdžiui, džiaugsmas ar nerimas gali užgožti gebėjimą ją pritaikyti. Be to, miego trūkumas ir nuovargis mažina vaikų gebėjimą reguliuoti emocijas, todėl jie tampa impulsyvesni, labiau išsiblaškę, o po dienos mokykloje, kur tenka susidurti su daugybe stimulų, savireguliacija gali dar labiau susilpnėti“, – sako psichologė.
Markuckienės teigimu, vaiko gebėjimas laikytis taisyklių priklauso ir nuo temperamento ypatumų: pavyzdžiui, fiziškai aktyvesniems vaikams arba tiems, kurių dėmesį patraukia menkiausias pokytis aplinkoje, gali būti sunkiau laikytis taisyklių, jų elgesys gali būti impulsyvus ir nenuspėjamas.
„Temperamentas yra įgimta savybė, kurios nepakeisime, tačiau tik ilgainiui, per patirtį išmokstame tvarkytis su savo ypatumais taip, kad prisitaikytume prie reikalavimų ar tam tikrų tvarkų. Dėl to kantriai ir nuosekliai turime mokyti vaikus saugaus elgesio kelyje. Be to, atidūs turime būti, jei pastebime einant grupę vaikų. Užsiėmę savais reikalais ir pagauti emocijų bendraudami, vaikai tampa mažiau atidūs aplinkai ir jų veiksmai dažnai būna spontaniški. Todėl suaugusieji, ypač vairuotojai, turėtų būti labai atidūs“, – pabrėžia psichologė.
Savisaugos įgūdžiai formuojasi lėtai
Vos 6 proc. vaikų, dalyvaudami eisme su dviračiu ar paspirtuku, dėvi šalmą ir kitas apsaugas, o apie penktadalis (22 proc.) – tik šalmą, rodo tyrimas. Tai aiškus signalas, kad vaikai be tinkamų apsaugų yra kur kas labiau pažeidžiami ir patenka į didesnės rizikos grupę, sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
„Vaikai vis dar vengia šalmų ir kitų apsaugų, nors į gatves leidžiasi paspirtukais, dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis, galinčiomis išvystyti nemažą greitį. Tai atskleidžia ne tik atsargumo stoką, bet ir savisaugos įgūdžių spragas, dėl kurių rizikos dažnai lieka neįvertintos. Todėl svarbu nuolat priminti apsaugų svarbą ir padėti vaikams suprasti, kad saugumas kelyje pirmiausia priklauso nuo jų pačių pasirinkimų“, – teigia A. Kazlauskienė.
Pasak psichologės S. Markuckienės, atsargumo trūkumą lemia dar nesusiformavęs gebėjimas įvertinti realias pasekmes: dažnai vaikai mąsto principu „man nieko blogo nenutiks“.
„Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad gebėjimas įvertinti riziką baigia formuotis tik apie 25-uosius gyvenimo metus. Tad ir paaugliai bravūrišką elgesį nebūtinai sieja su rizika susižeisti ar sužaloti kitus. Jaunesni vaikai mokosi per konkrečias patirtis ir gaunamas įvairias socialines-emocines reakcijas, pavyzdžiui, tėvai supyks arba pagirs, būsiu blogas, mokytoja taip sakė ir panašiai“, – pasakoja S. Markuckienė.
Psichologė pažymi, jog kalbant su vaikais apie rizikas ir saugaus dalyvavimo eisme reikalavimus, svarbu ne tik priminti, bet ir paaiškinti, kodėl būtent tokios taisyklės egzistuoja.
„Tai reikėtų daryti vaikui suprantama kalba ir be jokio gąsdinimo, atskleidžiant taisyklių prasmę. Taip pat būtina atliepti vaikų klausimus, kodėl suaugusieji kartais patys taisyklių nepaiso. Ypač pradinukams tai kelia sumaištį: „Kaip čia yra – laikytis taisyklių yra gerai, tai kodėl kiti nedaro to, kas yra gerai?“, – teigia S. Markuckienė.
Visapusiška pagalba moksleiviams
Kaip rodo tyrimo rezultatai, penktadalis šalies gyventojų (21 proc.) yra įsitikinę, kad moksleiviams trūksta saugaus eismo žinių, o beveik trečdalis (31 proc.) mano, jog ši sritis turėtų būti stiprinama. Psichologės teigimu, būtent pradinis mokyklinis amžius yra tinkamiausias metas mokyti saugaus elgesio kelyje pagrindų.
„Suaugusiųjų tikslas – ne tiek apsaugoti vaikus nuo visų galimų grėsmių, o padėti jiems išmokti tvarkytis su iššūkiais. Taisyklės vaikams tampa veiksmingos tik tada, kai jos paaiškinamos, rodoma savo pavyzdžiu ir suteikiama galimybė daug kartų jas praktikuoti. Tik taip vaikas įgyja įgūdį“, – sako S. Markuckienė.
Siekiant didinti vaikų saugaus eismo supratimą, „Lietuvos draudimas“ nuo 2000 m. rengia akciją „Apsaugok mane“. Bendrovė jau 26 metus stengiasi vaikams įdomiai perteikti saugaus elgesio kelyje temą, teigia Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
„Pernai pristatėme knygą „Saugus kelyje“, o šiemet mūsų darbuotojai rugsėjį ir spalį lankysis šalies mokyklose, kur ves interaktyvias saugaus eismo pamokas. Iniciatyva neapsiriboja vien taisyklių mokymusi – ji padeda vaikams suprasti saugaus elgesio svarbą ir kartu suteikia finansinę apsaugą: visiems mokyklinio amžiaus vaikams rugsėjį automatiškai galioja iki 5 tūkst. eurų draudimo apsauga, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo avarijos kaltininkai“, – sako A. Kazlauskienė.
Daugiau informacijos apie akciją „Apsaugok mane“ ir pradinių klasių registracija į saugaus eismo pamokas: https://www.ld.lt/apsaugok-mane.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
