Artėjant vasaros įkarščiui, daugelis sodininkų ir gėlių mylėtojų ieško augalų, kurie ne tik puoštų aplinką ryškiomis spalvomis, bet ir nereikalautų itin sudėtingos priežiūros. Būtent tokie yra serenčiai (lot. Tagetes) – vienos populiariausių vienmečių gėlių, vertinamos dėl savo atsparumo, ilgo žydėjimo ir universalumo. Šie saulės spindulius primenantys žiedai gali tapti tikra bet kurio gėlyno ar balkono puošmena nuo ankstyvos vasaros iki vėlyvo rudens.
Kodėl verta auginti serenčius?
Serenčiai pelnytai užkariavo sodininkų širdis dėl daugybės teigiamų savybių. Visų pirma, tai jų grožis ir įvairovė: nuo ryškiai geltonų, oranžinių, raudonų iki margų ar net kreminių atspalvių, nuo žemaūgių, vos keliolikos centimetrų siekiančių veislių, iki aukštaūgių, metro aukščio krūmų. Jų žiedai taip pat gali būti įvairūs – nuo paprastų, ramunėles primenančių, iki pilnavidurių, purių it kamuoliukai.
Kitas didelis privalumas – ilgas žydėjimo sezonas. Tinkamai prižiūrimi serenčiai pradeda žydėti vėlyvą pavasarį ar ankstyvą vasarą ir nenustoja džiuginti akį iki pat pirmųjų rimtesnių šalnų. Be to, serenčiai garsėja ir fitoncidinėmis savybėmis – manoma, kad jų specifinis kvapas atbaido kai kuriuos sodo ir daržo kenkėjus, pavyzdžiui, amarus ar net dirvožemio nematodus. Dėl šios priežasties jie dažnai sodinami šalia daržovių, ypač pomidorų ar kopūstų. Galiausiai, tai nereiklūs ir lengvai auginami augalai, todėl puikiai tinka net pradedantiesiems gėlininkams. Jie universalūs – puikiai atrodo gėlynuose, lysvių pakraščiuose, konteineriuose, balkono loveliuose ar net kapinėse.
Sodinimas: nuo sėklos iki tvirto daigo
Serenčius galima sėkmingai užsiauginti keliais būdais, priklausomai nuo norimo žydėjimo laiko ir turimų sąlygų.
- Sėja patalpose: Norint ankstyvesnio žydėjimo, serenčių sėklas galima sėti į daigyklas ar vazonėlius patalpose kovo pabaigoje – balandžio mėnesį. Sėklos įterpiamos negiliai, maždaug 0,5–1 cm gylyje, į lengvą, drėgną substratą. Sudygus ir paaugus daigeliams, juos reikėtų išpikuoti į atskirus indelius.
- Sėja tiesiai į dirvą: Serenčius galima sėti ir tiesiai į nuolatinę augimo vietą lauke, tačiau tai daryti reikėtų tik praėjus šalnų pavojui, dažniausiai gegužės antroje pusėje ar birželio pradžioje.
- Daigų sodinimas: Bene populiariausias ir lengviausias būdas – įsigyti jau paaugintų serenčių daigų. Gegužės pabaiga – birželio pradžia yra pats tinkamiausias metas juos sodinti į lauką.
Renkantis vietą serenčiams, svarbiausia užtikrinti pakankamai saulės šviesos – jie geriausiai auga ir gausiausiai žydi saulėtoje vietoje, kurioje saulė šviečia bent 6 valandas per dieną. Dirvožemiui serenčiai nėra labai išrankūs, tačiau geriausiai tinka laidi, vidutinio derlingumo žemė. Per daug trąšioje dirvoje jie gali auginti daugiau lapų nei žiedų. Sodinant daigus, reikėtų palikti tarpus, priklausomai nuo veislės aukščio: žemaūgiams – apie 15–20 cm, aukštesniems – 30–40 cm. Daigai sodinami tokiame pačiame gylyje, kokiame augo vazonėlyje, o pasodinus gausiai palaistomi.
Priežiūros abėcėlė gražiems žiedams
Nors serenčiai ir nereiklūs, keletas priežiūros aspektų padės užtikrinti jų ilgesnį ir gausesnį žydėjimą.
- Laistymas: Serenčius reikėtų laistyti reguliariai, ypač sausringu oru ir auginant juos konteineriuose, kur žemė greičiau išdžiūsta. Vis dėlto, tarp laistymų leiskite dirvos paviršiui šiek tiek pradžiūti ir venkite perlaistymo, nes tai gali sukelti šaknų puvinius. Stenkitės lieti vandenį tiesiai ant žemės, prie augalo pagrindo, kad nesudrėktų lapai ir žiedai – tai padės išvengti grybinių ligų.
- Tręšimas: Jei dirvožemis derlingas, papildomai tręšti serenčių nebūtina. Skurdesnėje žemėje galima kartą ar du per sezoną patręšti kompleksinėmis, žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis. Svarbu nepersistengti su azoto trąšomis, nes jos skatina vešlesnį lapojimą žiedų sąskaita.
- Nužydėjusių žiedų šalinimas: Tai bene svarbiausias priežiūros darbas, norint džiaugtis nepertraukiamu serenčių žydėjimu. Reguliariai nuskabant ar nukerpant peržydėjusius žiedus, augalas skatinamas formuoti naujus žiedpumpurius, o ne eikvoti energiją sėklų brandinimui.
- Kenkėjai ir ligos: Serenčiai yra gana atsparūs ligoms ir kenkėjams. Kartais, ypač per karščius ir sausrą, juos gali pulti voratinklinės erkutės. Jaunus daigelius gali pamėgti sraigės ar šliužai. Geras vėdinimas ir ne per tankus sodinimas padeda išvengti grybinių ligų plitimo.
Populiariausios serenčių rūšys
Renkantis serenčius, verta atkreipti dėmesį į kelias pagrindines jų rūšis, kurios skiriasi aukščiu, žiedų dydžiu ir forma:
- Prancūziškieji serenčiai (Tagetes patula): Dažniausiai tai žemaūgiai, kompaktiški, gausiai šakoti augalai. Jų žiedai būna įvairių spalvų, dažnai dvispalviai. Puikiai tinka gėlynų pakraščiams, konteineriams. Populiarios serijos: ‘Bonanza’, ‘Hero’.
- Afrikietiškieji (arba stačiatieji) serenčiai (Tagetes erecta): Šie serenčiai aukštesni, gali siekti nuo 30 cm iki metro aukščio. Jų žiedai stambūs, dažnai pilnaviduriai, primenantys gvazdikus ar chrizantemas. Tinka gėlynų gilumai, skynimui. Populiarios serijos: ‘Crackerjack’, ‘Inca’.
- Smulkiažiedžiai (arba gvinėjiniai) serenčiai (Tagetes tenuifolia sin. Tagetes signata): Išsiskiria smulkiais, gausiais, paprastais žiedeliais ir ažūrine, kvepiančia lapija. Kai kurių veislių žiedai yra valgomi ir naudojami patiekalų puošimui. Populiarios veislės: ‘Lemon Gem’, ‘Tangerine Gem’.
Serenčiai – tai tikrai dėkingi ir džiaugsmą teikiantys augalai. Jų ryškios spalvos, lengva priežiūra ir ilgas žydėjimas garantuoja, kad sodas ar balkonas atrodys gyvybingai ir patraukliai visą vasarą. Tereikia šiek tiek pastangų juos pasodinant ir prižiūrint, o jie atsilygins gausiu ir saulėtu žiedų paradu.
Nuotr.: Freepic.com