Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo įvertinti realūs Lietuvos šaulių sąjungos pajėgumai. Rinktinė po rinktinės, kuopa po kuopos visoje šalyje buvo keliamos mokomojo aliarmo ir rikiavosi kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo pratyboms.
„Norėjome pamatyti realią situaciją, kaip pasirengę šauliai, kokią ekipuotę ir ginkluotę turi, ko neturi, kokiomis nuotaikomis gyvena ir kokia jų motyvacija, kokios bėdos, kurias turime spręsti neatidėliodami, o kuriuos dalykus galime tobulinti palaipsniui“, – tokių pratybų tikslą įvardija Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.
Rikiuotėje – tūkstančiai šaulių
Sausio mėnesį pirmieji sukviesti mokomojo pavojaus signalo kilo Kauno šauliai. Dariaus ir Girėno stadione pasitempę išsirikiavo daugiau nei 700 šaulių. Vieningas šaulių šūkis „Tėvynės labui“ galingai sudrebino stadiono tribūnas.
Šaulių sąjungos vadas apėjo ir pasveikino visą Kauno šaulių rikiuotę, asmeniškai bendravo su kiekvieno padalinio šauliais, skaitė paskaitą neginkluoto pasipriešinimo šauliams, vėliau aplankė padalinius Kauno apskrityje.
„Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo! – pastebėjo plk. ltn. Linas Idzelis – Nepriklausomybės kovos parodė, kad viskas yra įmanoma. Jeigu žmonės išvien stodavo, visada apsigindavo. Ruošiamės ir mes, jeigu kas nors nutiktų“.
Pirmąjį šių metų ketvirtį tokios pratybos vyko visose dešimtyje Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių. Skaitlingiausia sostinės rinktinė būrėsi Kyviškių aerodrome, mat kitos tinkamos vietos, kur visi sutilptų, nerado – čia susirinko beveik 1,5 tūkstančio šaulių.
Liko maloniai nustebinti
„Kai pamatai tūkstančius nusiteikusių, išsirikiavusių žmonių, tai visiškai kitas vaizdas: viena, kai mes turime diskusijas įvairiuose politiniuose formatuose, ir visai kita, kai tu pamatai realiai žmones. Iš tikrųjų matyti puikus nusiteikimas, yra valia. O svarbiausia yra valia“, – sakė pratybas Vilniuje stebėjęs Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Paskutinės kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo pratybos įvyko Klaipėdos apskrityje, kurias stebėjo ir Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jį šauliai pasitiko Klaipėdos universiteto aikštėje su pilna ginkluote bei ekipuote, pilnomis kuprinėmis, kad galėtų išgyventi savo jėgomis ir ekstremaliomis sąlygomis bent 72 valandas.
„Tokios pratybos yra labai reikalingos, nes galime geriau įsivertinti, koks yra mūsų atspirties taškas ir kur turėtume judėti toliau stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą. Kaip ir visada kartoju – Lietuvos šaulių sąjunga yra pagrindinis visuomenės įgalinimo prisidėti krašto gynybos ramstis. Kaip visuotinės gynybos šalininkas, Lietuvos šaulių sąjungos plėtrą laikau mūsų krašto gynybos politikos prioritetinių klausimų sąraše“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vėliau naujai paskirtas Krašto apsaugos ministras aplankė šaulių kuopą Priekulėje, kur buvo maloniai nustebintas čia šaulių įkurtu dronų konstravimo centru.
Tikslas – toliau stiprinti organizaciją
Pasak Šaulių sąjungos vado plk. ltn. Lino Idzelio, šiuo metu pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos siekinys – kad kiekvienas šaulys būtų aprūpintas šiuolaikiška ekipuote, ginkluote ir kita šaulio tarnybai reikalinga įranga, nes iki šiol dauguma šaulių viskuo apsirūpindavo patys už savo lėšas. Pasak šaulių vado, pirmiausia dėmesys bus telkiamas į kovinius ir komendantinius šaulius.
„Esame užsakę G36. Jie jau pasiekę Lietuvą, dabar vyksta perdavimo procedūros. Esame taip pat užsisakę prieštankinius granatsvaidžius ir kulkosvaidžius“, – tvirtina plk. ltn. L. Idzelis.
Pernai Lietuvos šaulių sąjunga įsigijo lauko uniformų, šalmų ir ekipuočių komplektų, šarvinių liemenių, dujokaukių – perdavimas šauliams vyksta palaipsniui. Taip pat nupirkta termovizorių, generatorių, palapinių ir transporto priemonių.
„Aprūpindami šaulius, stiprindami jų rengimą, stipriname visuomenės atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungoje yra 14,7 tūkstančiai šaulių, iš jų daugiau kaip 9 tūkst. suaugusiųjų, ir beveik 6 tūkst. jaunųjų šaulių nuo 11 iki 18 m.
Lietuvos šaulių sąjunga yra išsikėlusi tikslą iki 2035 metų sutelkti ir įgalinti 50 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių: skirtingų pažiūrų, religinių įsitikinimų ir įvairaus amžiaus grupių žmones, kurie aktyviai ir efektyviai prisidėtų prie atsparios priešiškai įtakai visuomenės kūrimo, valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo stiprinimo, pilietiškumo bei patriotiškumo ugdymo ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo įgyvendinant visuotinės gynybos principą.
