Lietuvos startuolių ekosistema pastaraisiais metais sparčiai bręsta – didėja investuotojų įsitraukimas, ryškėja technologijų kryptys, o vis svarbesnį vaidmenį augančioms įmonėms ima vaidinti tarptautinis kapitalas. Ekspertų teigimu, nors pasaulinėje rinkoje investuotojai vis dar veikia atsargiai, Lietuvoje matyti aiškūs signalai, kad startuolių finansavimo rinka artimiausiais metais gali vėl suaktyvėti. Apžvelgiant praėjusių metų investicijų dinamiką, ryškėja ir sritys, kurios, tikėtina, sulauks didžiausio investuotojų dėmesio 2026 metais.
Sparčiai auganti startuolių ekosistema
Kaip pastebi nacionaliniam plėtros bankui ILTE priklausančio rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“ vadovė Viktorija Trimbel, pastaraisiais metais Lietuvos startuolių ekosistema augo ne tik sparčiai, bet ir tapo brandesnė investicijų struktūros požiūriu.
„Nuo 2020 metų Lietuvos startuolių ekosistemos vertė išaugo net 5,9 karto – tai beveik keturis kartus sparčiau nei Vidurio ir Rytų Europos vidurkis. Taip pat matome, kad keičiasi investicijų struktūra: ankstyvosiose stadijose didžiausią vaidmenį vis dar atlieka vietos investuotojai, tačiau augant įmonėms vis svarbesnis tampa tarptautinis kapitalas, ypač iš Jungtinių Amerikos Valstijų“, – sako V. Trimbel.
Pasak jos, vienu simbolinių 2025 metų įvykių tapo ir naujo lietuviško vienaragio atsiradimas. Dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovė „Cast AI“ pritraukė 108 mln. JAV dolerių investicijų tolesnei plėtrai ir pasiekė vienaragio statusą.
Visgi, kaip pastebi V. Trimbel, pastaraisiais metais ankstyvos stadijos startuoliams pritraukti investicijų tampo sudėtingiau, nes dalis investuotojų veikia atsargiau.
„2025 metais matėme aiškią spragą ankstyvos stadijos finansavime – tiek rizikos kapitalo fondai, tiek verslo angelai investavo atsargiau. Tokios tendencijos buvo matomos visoje Europoje dėl geopolitinės įtampos ir makroekonominio neapibrėžtumo“, – sako V. Trimbel.
Pasak V. Trimbel, rinkoje jau matyti signalų, kad ankstyvos stadijos startuolių finansavimo galimybės gali stiprėti.
„Pavyzdžiui, šiemet investicijas pradėjo naujas „Aneli Capital“ fondas, kuriam skirta 35 mln. eurų, o rinkoje atsiranda ir naujų privačių iniciatyvų – apie 25 mln. eurų vertės fondą paskelbė ir „Firstpick“, kuris taip pat planuoja investuoti į ankstyvos stadijos technologijų startuolius“, – sako V. Trimbel.
Kokios sritys pritrauks daugiausia investicijų?
Anot V. Trimbel, praėjusių metų investicijos parodė, kurios technologijų sritys Lietuvoje sulaukia daugiausia investuotojų dėmesio.
„Vien mūsų valdomas fondas 2025-aisiais kartu su partneriais investavo 23,55 mln. eurų ir dalyvavo 78 proc. visų rinkoje sudarytų investicijų sandorių. Iš šios sumos 9,37 mln. eurų sudarė fondo lėšos, 2,55 mln. eurų investavo akredituoti privatūs investuotojai, o dar 11,63 mln. eurų pritraukta iš kitų privačių investuotojų“, – sako V. Trimbel.
Jos teigimu, didžiausias potencialas Lietuvoje matomas verslo programinės įrangos, gynybos technologijų, sveikatos technologijų ir dirbtinio intelekto srityse, nes šie sektoriai 2025 metais sulaukė didžiosios dalies investicijų. Vien tik verslo programinės įrangos (SaaS) sprendimai pernai pritraukė apie 160 mln. eurų investicijų.
Pasak jos, Lietuva taip pat išsiskiria tuo, kad palyginti nedaug augančių technologijų įmonių perkelia savo būstinę į užsienį.
„Tik apie 26 proc. augančių įmonių nusprendžia perkelti būstinę į kitą šalį. Tai mažiausias rodiklis Vidurio ir Rytų Europoje – pavyzdžiui, Estijoje šis skaičius siekia apie 50 proc., o Latvijoje – apie 70 proc.“, – pažymi V. Trimbel.
Pasak fondo vadovės, Vilnius išlieka sparčiausiai augantis miestas regione pagal startuolių kuriamą vertę, o Kaunas patenka tarp trijų regiono miestų, kurie nuo 2020 metų pritraukė daugiausia rizikos kapitalo investicijų.
Šiuo metu laikinojoje sostinėje veikia apie 200 startuolių, o vietos ekosistema, anot „Kaunas IN“ vadovo Tado Stankevičiaus, yra gerai išvystyta – verslo, mokslo ir inovacijų bendruomenės glaudžiai bendradarbiauja ir dalijasi patirtimi.
„Kauno startuolių ekosistema yra gana kompaktiška – jos dalyviai vieni kitus gerai pažįsta, todėl lengviau greitai rasti reikiamus kontaktus ir resursus. Pastaruoju metu itin matomas augimas gynybos technologijų srityje, o mieste veikiantys universitetai sudaro prielaidas plėstis pažangių technologijų ir medicinos inovacijų startuoliams“, – sako T. Stankevičius.
Vertindama 2026 metų perspektyvas, V. Trimbel prognozuoja, kad investicijų rinka gali tapti aktyvesnė.
„Tikimės, kad nauji fondai pradės aktyviau investuoti, todėl rinka turėtų tapti gyvesnė. Vis dėlto vienas svarbiausių iššūkių išlieka tarptautinio kapitalo pritraukimas ankstyvose stadijose ir finansavimo užtikrinimas sparčiai augančioms įmonėms“, – sako ji.
Svarbus ir valstybės vaidmuo
Nacionalinis plėtros bankas ILTE taip pat planuoja toliau stiprinti inovatyvių verslų finansavimo infrastruktūrą.
ILTE valdybos narys ir Veiklos plėtros tarnybos vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad šiemet didelis dėmesys bus skiriamas ankstyvos stadijos projektams ir naujiems investiciniams instrumentams. To pagrindas – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriamos lėšos tęstinėms programoms.
„Atsižvelgiant į atsargesnį investuotojų elgesį Europoje ir sulėtėjusį rizikos kapitalo tempą, ir toliau palaikysime investicijas į ankstyvos stadijos projektus. Pavyzdžiui, investicijas pradėjo fondas „Aneli Capital“, kuriam skirta 35 mln. eurų, taip pat šiemet startuos tęstinė programa „Akceleratorius 3“, kuriai numatyta 18 mln. eurų“, – sako T. Gudaitis.
Pasak jo, papildomą impulsą inovacijų finansavimui turėtų suteikti ir nauji regioniniai investiciniai instrumentai.
„Neseniai įsteigtas 225 mln. eurų dydžio Baltijos šalių ir Europos investicijų fondo fondas, investuosiantis į vėlyvos stadijos rizikos kapitalo fondus. Skaičiuojama, kad tai galėtų pritraukti daugiau kaip 700 mln. eurų investicijų į inovatyvias įmones regione“, – pažymi T. Gudaitis.
