Pamatyti
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Sportas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Auto
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
PAMATYTI.LT
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Sportas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Auto
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Pamatyti.lt
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Žymiausia Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė kviečia pažinti Lietuvą – eiti Čiurlionio keliu

Paulius Liškauskas
2025-08-27
Druskininkai, Kaunas, Kultūra, Laisvalaikis, Lietuva, Palanga, Plungė, Vilnius
Laikas: 3 min skaitymo
Pradžia Žinios Druskininkai
Dalintis FacebookDalintis X

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus programa visais 2025 metais kviečia ne tik išvysti dar nematytus vieno iškiliausių Lietuvos menininko dailės darbus ar išgirsti jo kūrinius, bet ir pažinti šią asmenybę einant specialiai šiai progai sukurtais maršrutais „Čiurlionio keliu“, aplankant jam svarbias vietoves, prisiliečiant prie jam ir jo šeimai svarbių muzikos instrumentų bei kitų aplinkos objektų.

Viena daugiausiai tokių objektų pastaruoju metu atradusi ir visuomenei savo rengiamomis ekskursijomis pasakojanti menotyrininkė Aušra Česnulevičienė sako, kad Čiurlionio aplinkos, su jo gyvenimu susijusių daiktų bei vietovių patyrimas padeda geriau suprasti menininko asmenybę ir jo palikimo svarbą, interpretuoti jo kūrybą. Be to, Lietuvoje nueitas menininko kelias gali tapti puikiu šalies pažinimo gidu, kuris tiek užsieniečius, tiek mūsų šalies gyventojus kviestų Lietuvą pažinti būtent per čiurlionišką prizmę.

Apie tokį Lietuvos pažinimo būdą, menininkui svarbią pušį ant Druskonio ežero ir kitus atradimus – pokalbyje su daugelio Čiurlioniui dedikuotų iniciatyvų autore A. Česnulevičiene.

Kiti straipsniai

Dovanojimo psichologija: kaip nesugadinti malonumo dovanoti

Artėja kuklesnės šventės: trečdalis lietuvių Kalėdoms planuoja išleisti mažiau nei pernai

2025-11-26
Šaulių priesaika

Apsisprendę tapti šauliais: sukauptą patirtį galime panaudoti Tėvynės labui

2025-11-26

Vienas geriausių būdų pažinti Lietuvą – eiti Čiurlionio keliu

Paklausta, kodėl Lietuvą pažinti reikėtų būtent iš Čiurlionio perspektyvos, A. Česnulevičienė sako, kad tai iškiliausias Lietuvos menininkas, savo kūryba ir biografija atskleidžiantis visą pluoštą lietuviško identiteto aspektų.

„Čiurlionis gyveno carinėje Lietuvoje, bet jo darbuose jau matome Vytį, jo mintys yra apie Tautos namus, jo noras savo darbus skirti Lietuvai ir kt. Kartais ekskursijų metu man sako: „jis juk lenkiškai kalbėjo“. O kur jam buvo kalbėti lietuviškai? XIX a. pab.–XX a. pr. lietuviška-lenkiška dvikalbystė nebūtinai rodė priklausymą lietuvių ar lenkų kultūrai. Jo būsima žmona Sofija Kymantaitė buvo jo pirmoji lietuvių kalbos mokytoja ir didžiausias jo troškimas buvo išmokti kalbėti šia kalba, nes ji Mikalojui Konstantinui priminė upių čiurlenimą. Čiurlionis mokėjo rašyti lietuviškai (turime penkis jo išlikusius laiškus), jautė šios kalbos grožį“, – savo įžvalgomis dalinasi A. Česnulevičienė.

„Tokia nedidelė mūsų šalis turi tokią didžią asmenybę. Tad labai svarbu ją pažinti nuo pat nusileidimo Čiurlionio vardo oro uoste – man taip gražu, kad pagrindinis šalies oro uostas yra pavadintas jo vardu. Juk Čiurlionis buvo pakilęs aukščiau žemės, kosmoso žmogus, visos jo mintys buvo žvaigždynuose, toje didelėje visatoje, kurios mums niekaip nepasiekti, nes neturime tokio visuminio išsilavinimo, erudicijos ir tiesiog dovanos nuo gimimo. Kito vardo oro uostas ir negali turėti, o geriau pažinti Lietuvą nei einant Čiurlionio keliu – neįmanoma“, – tvirtina ji.

Visoje Lietuvoje galime rasti Čiurlionį

Pasak A. Česnulevičienės, kur benuvažiuotume Lietuvoje, visus jos kraštus galime aprodyti kaip gimtosios Čiurlionio šalies vietas. „Tarkime, Palangą galime parodyti kaip grafų Tiškevičių, kaip Stasio Povilaičio ar Basanavičiaus gatvės Palangą. Tačiau vėlai vakare nuvedę žmones ant Palangos tilto, galime šį miestą parodyti kaip laimingiausio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės laiko Palangą. Galime nueiti prie Sofijos 1908 m. liepą–rugpjūtį nuomoto buto, prisiminti kaip jiedu gyvendami skirtingose Palangos vietose vis susitikdavo ir parodydavo vienas kitam savo nudirbtus darbus: tuo metu Sofija rašydavo, o Čiurlionis tapydavo“, – pasakoja didžiąją dalį savo veiklų Čiurlionio atminimui dedikavusi menotyrininkė.

Česnulevičienė pastebi, kad čiurlioniškumo galima atrasti visoje Lietuvoje: daugelyje menininko lankytų ar gyventų vietovių yra tiesiogiai ir per kitus asmenis su Čiurlioniu susijusių pastatų ir kitų objektų. „Nors neišlikę kai kurie konkretūs pastatai, bet šią asmenybę mena simboliai: tarkime, Plungėje nebėra muzikantinės, kur kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro mokykloje Čiurlionis mokėsi muzikos, tačiau išlikęs lyros formos koplytstulpis“, – sako ji. Tokie objektai, pasak jos, leidžia parodyti Čiurlionio lankytus ir gerai išvaikščiotus miestus ne pritempiant istorinius faktus, o dėmesingai gilinantis į detales.

„Čiurlionis buvo keliautojas, tad jį reikia pažinti keliaujant. 35-erius savo gyvenimo metus jis nuolat praleido kelyje: būdamas vos metukų keliavo iš Varėnos į Ratnyčios miestelį, vėliau į Druskininkus, tada į Plungę, po to į Varšuvą, Leipcigą, Peterburgą ir t. t. Labai daug savo laiko jis praleido traukiniuose, puskarietėse, net valtyse, o neretai ėjo ir pėsčiomis“, – pasakoja A. Česnulevičienė.

A Česnulevičienė

Menininką suvokti padeda jo aplinka, aplinką – menininko darbai

Kaip teigia A. Česnulevičienė, kūrėjo pažinimas per jo gyvenime reikšmingas vietas yra visuminis ir leidžia Čiurlionio asmenybę suvokti iš esmės. „Vieni gilinasi į Čiurlionio muziką, kiti – į dailės kūrinius, tačiau man kultūrologinis aspektas yra artimesnis“, – sako ji.

Menotyrininkės teigimu, Čiurlionio kūryboje atsispindi vietos, kuriose jis gyveno ir lankėsi, jo šeimos nariai ir kiti žmonės, su kuriais jis bendravo. „Sugretinusi senosios Ratnyčios bažnyčios varpinės nuotrauką ir Čiurlionio 1907 m. „Pavasario motyvą“, pamatau, kad menininko paveikslas yra tiksli šio buvusio pastato kopija. Vadinasi, jis čia tikrai ateidavo, ne tik vargonuodavo su tėvu, bet ir įamžino tą aplinkos motyvą savo kūrinyje“, – apie vieną iš savo kasdienių atradimų atidžiai stebint aplinką, skaitant knygas, tyrinėjant kitus objektus pasakoja A. Česnulevičienė.

„Viską darau paprastai, čia ir dabar, nelaukiu jokių projektų patvirtinimų. Ir man sekasi. Štai ir prie Čiurlionio vaikystės pušelės, netoli jo kadaise tėvų nuomotų namų Druskininkuose, jau galima pamatyti informacinę lentelę su QR kodu. Gal pats Čiurlionis man visur atidaro duris?“ – šypsosi A. Česnulevičienė. Jos minimas medis – kėdutę savo šaknimis primenanti pušis, kuri iki dabar auga prie Druskonio ežero, ir ant kurios, remiantis menotyrininkės analizuotais menininko seserų prisiminimais, Čiurlionis mėgdavo prisėsti ir stebėti saulėlydžius.

Čiurlionio palikimas išliko tik jo aplinkos pastangomis

Paklausta, kodėl jos gyvenimas ir veikla sukasi aplink Čiurlionio asmenybę ir jo aplinkos tyrinėjimus, A. Česnulevičienė sako, kad iš Kauno vyro atsivežta į Druskininkus ir pradėjusi domėtis šio miesto sąsajomis su Čiurlioniu kitaip savo gyvenimo įsivaizduoti tiesiog negalėjo.

„Man viskas įdomu. Vis randu, ką paskaityti fonduose, randu įdomių dalykų. Kiekvienas gyvenime turi savo misiją. Manoji – atrasti ir tais atradimais dalintis su žmonėmis. Kaip nesidomėsi? Eini pirmyn ir atrandi,“ – pasakoja menotyrininkė.

„Deja, labai daug rankraščių, kitų svarbių Čiurlionio istoriją menančių objektų yra sudegę, pradingę ar kitaip sunaikinti. Kartais pagalvoju: jeigu jis būtų buvęs vienturtis, kas būtų išgelbėję jo dailės palikimą, jei ne jį mylėjusios ir visą savo gyvenimą brolio kūrybos išsaugojimui ir sklaidai paskyrusios seserys?“ – sako ji.

Česnulevičienė taip pat pastebi, kad būtent Čiurlionį supusi aplinka ir žmonės suformavo tokią jo asmenybę, kuri galėjo sukurti tiek meno kūrinių. Ji pažymi, kad Čiurlionio šeimos sąsajos su tokiais šviesiais Druskininkų miestelio žmonėmis kaip gydytojas Juzefas Markevičius leido Čiurlioniui tapti kompozitoriumi: jei ne ši asmenybė, Čiurlionis veikiausiai nebūtų gavęs progos mokytis Plungėje kunigaikščio muzikos mokykloje, jo likimas būtų galėjęs pasisukti visai kita linkme.

 

Žymos: M. K. Čiurlionis

Kiti straipsniai

Gurmanų vertinamam Vilniaus barui – tarptautinis pripažinimas
Įdomu

Gurmanų vertinamam Vilniaus barui – tarptautinis pripažinimas

2025-11-26
Paaiškino, kodėl „viral“ turinys traukia it magnetas: veikia stipriau, nei manome
Įdomu

Paaiškino, kodėl „viral“ turinys traukia it magnetas: veikia stipriau, nei manome

2025-11-24
Didžiausias kačių augintojų galvos skausmas: kaip kraiko dėžė tampa konfliktų priežastimi?
Apžvalgos

Didžiausias kačių augintojų galvos skausmas: kaip kraiko dėžė tampa konfliktų priežastimi?

2025-11-22
„Juodasis penktadienis“ artėja: pusė šalies gyventojų ketina apsipirkti internetu – kaip neišlaidauti ir išvengti sukčių
Aktualijos

„Juodasis penktadienis“ artėja: pusė šalies gyventojų ketina apsipirkti internetu – kaip neišlaidauti ir išvengti sukčių

2025-11-21
PROJECT HAIL MARY: Ryan Gosling Is Tasked With Saving The World In Extended Trailer
Kinas

Projektas „HAIL MARY“: Ryanas Goslingas gelbėja pasaulį naujame filmo anonse

2025-11-20
Apžvalgos

Grynųjų laikas baigėsi? 90 proc. lietuvių atsiskaityto kortele

2025-11-20
Statistika neramina: rudenį dėl didelio greičio daugėja avarijų ir sužalojimų
Apžvalgos

Statistika neramina: rudenį dėl didelio greičio daugėja avarijų ir sužalojimų

2025-11-18
Kelionių kainos: ko tikėtis Lietuvos keliautojams 2026 m.?
Apžvalgos

Kelionių kainos: ko tikėtis Lietuvos keliautojams 2026 m.?

2025-11-18
Iškilmingai užbaigtas „Scanoramos“ festivalis: paaiškėjo pagrindinio konkurso laimėtojas
Kinas

Iškilmingai užbaigtas „Scanoramos“ festivalis: paaiškėjo pagrindinio konkurso laimėtojas

2025-11-17

Rekomenduojame

Iš kur kilo tas Helovinas ir kaip jis atėjo į Lietuvą?

Iš kur kilo tas Helovinas ir kaip jis atėjo į Lietuvą?

2024-10-29
5 populiariausi telefonų modeliai Lietuvoje 2025-aisiais

5 populiariausi telefonų modeliai Lietuvoje 2025-aisiais

2025-06-02
K-POP demonų medžiotojos

Kaip „K-Pop demonų medžiotojos“ tapo žiūrimiausiu filmu „Netflix“ istorijoje

2025-09-25
Raganiaus sezonas su Liamu Hemsworthu | Netflix

„Raganiaus“ 4 sezonas prarado daugiau nei 50% žiūrovų po to, kai Henris Cavillas buvo pakeistas Liamu Hemsworthu

2025-11-08
Proneta Proneta Proneta

Naujienos

Sniegas ant medžių

Intensyvaus snygio dienos – svarbi informacija gyventojams

2025-11-26
Kodėl namuose kaupiasi drėgmė ir kodėl tai pavojinga?

Kodėl namuose kaupiasi drėgmė ir kodėl tai pavojinga?

2025-11-25
Atskleistos 2025 m. kalėdų dekoro tendencijos: madoje išlieka kaspinai, dekoruokite ir veidrodžiais

Atskleistos 2025 m. kalėdų dekoro tendencijos: madoje išlieka kaspinai, dekoruokite ir veidrodžiais

2025-11-20
Gydytojai įspėja: bakterijų atsparumas dėl antibiotikų auga − jos pražudo daugiau žmonių nei ŽIV

Gydytojai įspėja: bakterijų atsparumas dėl antibiotikų auga − jos pražudo daugiau žmonių nei ŽIV

2025-11-19
Verta pamatyti

Naujienos, žinios, įdomybės, patarimai ir apžvalgos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Nauja

Sniegas ant medžių
Aktualijos

Intensyvaus snygio dienos – svarbi informacija gyventojams

2025-11-26

Lankoma

Raganiaus sezonas su Liamu Hemsworthu | Netflix
Kinas

„Raganiaus“ 4 sezonas prarado daugiau nei 50% žiūrovų po to, kai Henris Cavillas buvo pakeistas Liamu Hemsworthu

2025-11-08

Reklama

Proneta Proneta Proneta
  • Rašyti redakcijai
  • Naudojimosi taisyklės
  • Akcininkai
  • Privatumo politika
  • Kontaktai

© 2024 Pamatyti

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Sveikata
  • Auto

© 2024 Pamatyti