Naudotų automobilių pirkėjai kasmet patiria didelių nuostolių, nes transporto priemonės pirkimas vis dar nėra toks skaidrus, kokio norėtųsi. Sukčiai ir toliau sugalvoja schemų, kurios padeda iš pirkėjų išvilioti dideles sumas arba nelegaliai padidinti automobilio vertę. Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ ekspertai dalinasi patarimais, kaip atpažinti dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo metodus ir neprarasti pinigų.
1. Reikalaujama avanso
Sukčiai sugeba įtikinti pirkėjus pervesti už automobilį rezervacijos mokestį arba avansą, o po to staigiai pradingsta. Dažniausiai jų parduodami automobiliai pasižymi patrauklia kaina, kad sudomintų kuo daugiau potencialių aukų.
Pirkėjams meluojama, kad automobiliu domisi daug žmonių, taip sukuriant iliuziją, jog reikia paskubėti ir kuo greičiau pirkti, nes pasiūlymas dings. Gero automobilio nenorintys praleisti vairuotojai nieko neįtardami perveda sukčiams avansą ir tik vėliau supranta, kad buvo apgauti.
2. Maskuojami defektai
Nemaža dalis į Lietuvą importuojamų transporto priemonių yra patekusios į eismo įvykius. Tai ypač taikytina iš JAV aukcionų atkeliaujantiems automobiliams. Stipriai apgadintas automobilis gali būti suremontuotas nekokybiškai, o tai gali turėti didelių padarinių avarijų metu ateityje. Pavyzdžiui, siekdami sumažinti remonto išlaidas kai kurie perpardavėjai gali tyčia neįstatyti oro pagalvių vietoje tų, kurios avarijos metu išsiskleidė.
Dažniausiai nesąžiningi pardavėjai tyčia slepia faktus apie transporto priemonės istoriją ir parduoda jį, kaip neturintį trūkumų. Paprasčiausias būdas išvengti tokių siurprizų – tikrinti istoriją, kuri gali atskleisti, ar transporto priemonė kada nors buvo apgadinta, o jeigu taip – kaip stipriai.
3. Suklastota rida
Odometro rodmenų sumažinimas – vienas labiausiai paplitusių neteisėtų būdų padidinti automobilio vertę. Nors dalis vairuotojų įsitikinę, kad rida klastojama tik senesniems automobiliams, tačiau naujesnių transporto priemonių rida neretai koreguojama įdedant dar mažiau pastangų.
Įsigiję automobilį su suklastota rida pirkėjai ne tik už jį permoka, bet vėliau susiduria su nenumatytomis problemomis bei praleidžia aptarnavimus. Laiku nepakeista variklio grandinė ar diržas gali privesti prie itin didelių ir sudėtingų remonto darbų.
4. Automobilis naudotas pavežėjų ar taksi vairuotojų
Taksi ar pavežėjimo paslaugoms naudoti automobiliai paprastai turi ne tik didelę ridą, bet ir gali būti stipriau susidėvėję. Tokiomis transporto priemonėmis dažniausiai važinėjama miesto ribose, dėl to greičiau susidėvi automobilio variklis bei transmisija, stabdžių sistema ir važiuoklės komponentai.
Didelė rida mažina automobilio kainą, todėl pavežėjimo paslaugoms naudotos transporto priemonės pardavėjas gali neatskleisti, kaip buvo eksploatuotas automobilis. Atsargiausiai reikėtų vertinti šalyje paplitusius „Toyota Prius“ bei kitus dažnai pavežėjų mėgstamus automobilių modelius.
5. Slepiami užsienietiški eksploatacijos faktai
Dažnai iš vienos šalies į kitą įvežtas automobilis savo istoriją pradeda nuo švaraus lapo. Skirtingose šalyse esančios institucijos dažnai nesutinka keistis automobilių duomenimis, todėl įvežus automobilį į kitą valstybę, sunku gauti faktus apie tikrąją tokios transporto priemonės ridą, savininkų kaitą ir avarijų istoriją.
Tai puikiai pasitarnauja nesąžiningiems automobilių perpardavėjams, importuojantiems į Lietuvą prastos būklės modelius. Jie bando įtikinti pirkėjus, kad iš užsienio atgabentas automobilis yra nedaužtas ir labai geros būklės.
6. Netikros prekeivių interneto svetainės
Kibernetinių nusikaltimų skaičius auga, o automobilių pirkėjai dažnai tampa sukčių taikiniu. Nusikaltėliai gali imituoti žinomų automobilių gamintojų svetaines ir taip prisidengę patikimais, žinomais vardais, išvilioti pinigus iš vartotojų.
Tokios svetainės Lietuvoje yra retas fenomenas, tačiau užsienyje šie atvejai pasitaiko vis dažniau. Sukčiams čia puikiai talkina ir dirbtinis intelektas, leidžiantis paruošti tokias interneto svetaines įdedant mažai pastangų.
7. Neegzistuojantys detalių pardavėjai socialiniuose tinkluose
Virtuali prekyvietė „Facebook Marketplace“ yra populiari platforma tarp prekiaujančių automobilių detalėmis, tačiau neretai pinigai už detales pervedami, o nei detalės, nei pardavėjo su išgalvotu vardu ir pavarde, iš tikrųjų, nėra.
Kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja prekes iš „Facebook Marketplace“ pirkti tik gyvai ir vengti atlikti mokėjimus nesusitikus su pardavėju. Ši platforma, priešingai nuo skelbimų portalų, neturi griežtos turinio kokybės kontrolės. Be to, čia gausu pardavėjų su netikromis anketomis, kurie linkę, vos tik gavę pinigus, dingti ir ištrinti savo anketą.
8. Parduodamas vogtas automobilis
Vogti automobiliai retai atkeliauja iki naudotų automobilių rinkos. Dažniausiai jie išardomi ir parduodami dalimis, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai tokios transporto priemonės parduodamos virtualiose prekyvietėse arba populiariuose skelbimų portaluose. Įsigiję vogtą automobilį pirkėjai rizikuoja netekti ne tik automobilio, bet ir už jį sumokėtos sumos.
9. Pateikiama suklastota istorija
Išpopuliarėjus automobilių patikros platformoms, kai kurie nesąžiningi pardavėjai kartu su parduodama transporto priemone ėmė siūlyti ir suklastotą jos ataskaitą. Nors taip sukuriama skaidrumo iliuzija, tačiau pasitaiko atvejų, kai pardavėjas pakoreguoja ataskaitos duomenis, kad atrodytų, jog automobilis neturi trūkumų.
Norint šito išvengti, derėtų automobilio istoriją patikrinti pačiam arba rinktis transporto priemonę pas gerą reputaciją turinčius, patikimus pardavėjus.
10. Įtartini atsiskaitymo būdai
Neretai sukčiai vengia bankinių pavedimų ir prašo, jog pirkėjai sumokėtų pinigus už automobilį naudodami „Western Union“ ar kitus pinigų perlaidos kanalus. To gali būti prašoma automobilio ieškant užsienyje – Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ar kitų šalių skelbimų portaluose.
Prašymas padaryti pinigų perlaidą iškart turėtų sukelti įtarimų. Sukčiai neretai atsiima pinigus naudodami padirbtus asmens tapatybės dokumentus, o teisėsaugai gali būti sudėtinga juos surasti.
