Teatro, kino ir televizijos aktorius Tadas Gryn atvirame interviu papasakojo apie darbą, laisvalaikį ir atskleidė ar jo širdis užimta. Šiuo metu aktorius darbuojasi prie naujos komedijos „Pereinamasis miegamasis“, kurią žiūrovai šešiuose šalies miestuose galės išvysti nuo kovo mėnesio.
Televizijos žiūrovams iš serialų „Pasmerkti“ ir „Moterys meluoja geriau“ ar šokių projekto „Salsamanai“ puikiai pažįstamas aktorius pastaruoju metu interviu beveik nedalina ir teigia šiuo metu visą dėmesį skiriantis darbui.
Aktorius papasakojo apie pasiruošimą naujos, iš latvių kalbos išverstos komedijos „Pereinamasis miegamasis“ premjerai, kurioje vaidins kartu su Ineta Stasiulyte, Renata Kutinaite, Ainiu Storpirščiu ir Dariumi Petkevičiumi. Žiūrovai nuo kovo spektaklį galės išvysti Vilniuje, Klaipėdoje, Utenoje, Alytuje, Šiauliuose ir Tauragėje.
Tokiuose spektakliuose, kaip „Makbetas“, „Svajonių piligrimas“, „Žuvėdra“, „Išvarymas“, „Prakeiktieji“ ir daugybėje kitų vaidinęs T. Gryn atvirame interviu pasidalino savo požiūriu į santykius bei papasakojo apie darbus ir laisvalaikį.
– Tadai, pastaruoju metu viešojoje erdvėje tavęs dažnai nepamatysi. Kaip laikaisi ir kuo šiuo metu gyveni?
– Dabar gal ir sąmoningai dažnai interviu neduodu, nes kartais norisi pabūti su savimi ir ne viską atiduoti, tam tikrus dalykus norisi sau pasilaikyti. O dėl to, kuo gyvenu, tai pagrindinis dalykas – pradėjome ruoštis spektaklio „Pereinamasis miegamasis“ premjerai, tai dabar didžiausia koncentracija yra šiam darbui. Pradėjome repetuoti su latviais, kurie režisuoja šį spektaklį, jie atvažiavo į Vilnių. Tai va, užsidarysim ir ruošim premjerą žiūrovams. Dar pamažu pradedu galvot ir apie kitą darbą, kuris kaip tik prasidės po šios premjeros, tai iš esmės dabar esu tokiam darbiniam etape.
– Papasakok plačiau – apie ką spektaklis ir ką ten vaidinsi?
– Tai santykių komedija. Iš viso yra penki personažai, o aš vaidinsiu vieną iš jų vardu Bobas. Vaidinsiu personažo, kurį įkūnys Ainis Storpirštis, gerą draugą, kuris yra ne tik jo, bet ir jo žmonos draugas. Kaip kažkada juokavau, čia toks draugas, kuris pasirūpina bičiulio žmona, kai jo nėra namuose (juokiasi). Spektaklis yra apie nesusipratimus santykiuose ir apie tas temas, kai žmonės gyvena kažkiek laiko kartu, užsiima savo reikalais, darbais ir vienas iš partnerių turi daugiau laisvo laiko ir tada prasideda tie šeimyniniai dalykai, kai vienas iš partnerių pasijunta vienišas, nori dėmesio ir atsitinka tai, kas atsitinka, dėl ko daug žmonių skiriasi. Spektaklio tema yra tai, su kuo susiduria daugelis žmonių gyvenime. Pagrindinė spektaklio žinutė, manau, kad reikėtų mylėti savo artimuosius ir daugiau laiko skirti jiems. Jei žiūrovai išsineštų tai – būtų puiku, nes tikrai visų pinigų neuždirbsi gyvenime. Apskritai galbūt pas mus net ir visuomenėje yra tai, kad mes labai susikoncentravę į finansinius dalykus, karjeras, darbą ir pamirštam vieną svarbiausių dalykų – savo žmogų, savo šeimą – iki tol, kol kažkas blogo neįvyksta.
– Ar tau patinka komedijos žanras?
– Patinka, apskritai jis yra labai įdomus. Daug žmonių sako, kad tai yra sudėtingas žanras, bet aš nenuvertinčiau ir kitų žanrų, nes, manau, kad jei tu atsakingai žiūri į savo darbą, tai kiekvienas žanras tampa sudėtingas, įdomus ir kažką duodantis. Komedija yra įdomi tuo, kad spektaklio metu iš žiūrovų labai greitai gauni grįžtamąjį ryšį, čia pat jį pajunti. Lyginant su, pavyzdžiui, tragedijos žanru, tas ryšys neateina taip greitai, užtrunka, o komedijoje yra momentinis apsikeitimas energija. Jei viskas gerai vyksta, žiūrovai labai greitai pasiduoda ir paskui belieka mėgautis spektakliu kartu su žiūrovais jį vaidinant. Gali labai greitai pajausti publiką ir kartu su ja keliauti per istoriją. Man tai ir yra įdomiausia, juo labiau, kad paskutinį kartą komedijoje vaidinau jau tikrai pakankamai senokai, o pats paskutinis spektaklis, kuriame vaidinau buvo „Makbetas“ Juozo Miltinio dramos teatre. Po tragedijos visąlaik norisi kažko lengvesnio, dėl to man šitas naujas spektaklis yra pačiu laiku ir labai apsidžiaugiau, kad bus būtent komedijos žanro. Vienas malonumas.
– Su šiuo spektakliu aplankysite 6 miestus, tarp kurių ir tavo gimtasis Alytus. Ar pasirodant ten tau kyla kažkokių papildomų emocijų?
– Po akademijos baigimo, atsimenu, būdavo gastrolės ir važiuodavom į Alytų, tai pirmus kartus tikrai buvo jaudulio, jauti kad kūne kažkas vyksta, nes važiuoji vaidinti į savo gimtą miestą. Bet šiuo metu visiškai neišskiriu nė vieno miesto, tiesiog važiuoji dirbti savo darbą. Tai kažkokio papildomo streso nebesinori sukelti, juo labiau, kad jau virš 20 metų gyvenu Vilniuje, artimųjų Alytuje jau nelabai, kas ir likę. Jei mama nori pamatyti mano spektaklį, tai atvažiuoja ir į kitą miestą.
– Kadangi spektaklio tema yra apie nesusipratimus santykius, gal prisimeni kokią istoriją, kai pačiam buvo nesusipratimas vaidinant?
– Tų nesusipratimų tikrai yra buvę ir ne vienas, bet atsimenu tokį atvejį viename iš pirmųjų savio spektaklių. Vaidinome „Menų spaustuvės“ spektaklyje ir kolega, neminėsiu kuris (juokiasi), neišėjo į sceną. Nežinau, kas jam įvyko, ar sumaišė, ar išsiblaškė, bet baigėsi pirma scena, antra scena ir aš jau laukiu, kad ateitų pas mane jis į sceną, bet tada suprantu, kad jo nėra ir jo nebus. Supratau, kad man dabar reikia kažkaip suktis iš situacijos ir to spektaklio forma man leido kartoti sceną. Tai aš vienas prieš tai buvusią sceną suvaidinau, kur turėtų būti su partneriu. Tokia pradžia buvo karjeros. Streso buvo daug, galima buvo pridėti į kelnes, bet, aišku, mes vėliau skaniai pasijuokėm iš situacijos. Nemanau, kad žiūrovai suprato, kad kažkas ne taip vyksta, nes ten pakankamai greitai viskas praėjo.
– Daug dirbi, o kaip atrodo tavo laisvalaikis?
– Laisvos dienos jos šiek tiek skiriasi, priklauso kokios dienos buvo prieš tai. Jei buvo labai darbingos, tai laisvą dieną ar dvi nieko nedarau, noriu išsimiegoti, pailsėti, atgauti jėgas, nesinori skubėti ar prisigalvoti daug planų. Susitinku su draugais, labai mėgstu į sodybą nuvažuoti. Aišku, žiemą rečiau tą darau, bet pavasarį ar rudenį, vėlyvą rudenį, tai važiuoju visiškai tokioje ramybėje pabūti, pasikrauti energijos iš gamtos. Man patinka mieste būti, bet labai mėgstu ir išvažiuoti į sodybą, į gamtą, nes, man atrodo, labai svarbu tą pusiausvyrą suvaldyti, vis tiek mūsų darbas reikalauja daug vidinių resursų. Ir tuos resursus tu privalai atstatyti, juos reikia tausoti, todėl, jei tik pajuntu, kad jie eina į pabaigą – stengiuosi ar į gamtą, ar kažkur išskristi keletui dienų, pasirinkti naujų įspūdžių. Sakyčiau, kad mano laisvalaikis yra tikrai pakankamai ramus.
– Įpusėjo antrasis metų mėnuo. Dar visai neseniai žmonės kėlėsi naujametinius tikslus, daugybė jų turbūt jau likę užmaršty, o tu ar kažką sau pažadėjai?
– Šitos nesąmonės aš nebedarau. Kažkada susigalvodavau, ką norėčiau, bet šiuo metu neįvarau savęs į kampą, kad kažką daryčiau. Gal labiau tai yra tam tikros svajonės ar tikslai, kuriuos sau išsikeli, ką norėtum padaryti ateinančiais metais. Apie svajones aš tikrai pagalvoju, bet, kaip sakoma, svajonių ir tikslų negalima įvardinti, nes kitaip neišsipildys – tai aš jas pasiliksiu sau. Gal yra žmonių, kuriems tinka tokios sąlygos, bet aš nemanau, kad būtent nauji metai yra ta diena, kai reikėtų duoti pažadą sau ir laukti. Nes jeigu aš kažką liepos mėnesį sugalvosiu, tai, vadinasi, aš pusę metų galiu chaltūrinti ir tik tada kažką pradėt? Ne, jei kažkokių atsiranda lūkesčių ir svajonių, manau, kad link jų reikia eiti tuoj pat ir nelaukti naujų metų, pirmadienio ar dar kažko. Manau, kad čia lengviausias kelias – neatidėti, nelaukti. Be to, pirmadieniai teatre dažniausiai yra vienintelė laisva diena, tai man pirmadienis gal ir nebūtų pati geriausia diena (juokiasi).
– Tik ką praėjo Valentino diena, pats ruošiesi santykių komedijai – o kaip tavo santykiai?
– Valentino dienos nešvenčiu bet kuriuo atveju, bet ne paslaptis, kad šiuo metu antrosios pusės neturiu. Tikrai pagalvoju apie antrą pusę, apie santykius, bet taip jau susiklostė, kad šiuo metu esu vienas, bet nesijaučiu vienišas. Sakyčiau, kad esu santykių žmogus, nors jau senokai tie santykiai bebuvo.
– Kaip manai, kokie yra vyro ir moters vaidmenys santykiuose? Ar santykiuose gali būti tik vienas „aprūpintojas“, o galbūt turėtų tvyroti lygybė?
– Tikrai nemąstau taip, kad vyras turi įsipareigoti aprūpinti moterį ar moteris vyrą. Man atrodo, kad čia apskritai yra problema, kad vyras ar moteris, kad vienas žmogus šeimoje turėtų pasirūpinti materialine gerove, saugumu. Gyvenimas kartais yra toks nenuspėjamas, kad žmogus, manau, turėtų būti suinteresuotas pats pasirūpinti savimi ir gebėti tai padaryti, nes nežinai, kas gali atsitikti kitą dieną. Tai yra atsakomybės klausimas. Manau, kad kiekvienas turi savimi pasirūpinti, juolab, kad suaugę žmonės esame. Rūpinamės vaikais, o suaugęs žmogus atsakingas už save. Kaip atsimenu kurso vadovas sakydavo: „niekas tavim nepasirūpins, tik tu pats“. Aš šiaip iš esmės esu už lygybę santykiuose. Turbūt yra kažkokių vyriškų darbų, kur reikia jėgos, bet šiaip dalinantis ir darbus, ir buitį, ir esant atviriems santykiams šiuo klausimu, tai kaip tik palengvina ir supaprastina santykius.
Naujoji santykių komedija „Pereinamasis miegamasis“ su Tadu Gryn bus rodoma kovo 14 d. Šiaulių kultūros centre, kovo 15 d. Utenos kultūros centre, kovo 25 d. Klaipėdos koncertų salėje, kovo 29 d. Alytaus kultūros centre, kovo 30 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje ir balandžio 16 d. Tauragės kultūros rūmuose.
