Minint Visų šventųjų dieną ir Vėlines, šalies keliuose tradiciškai padaugėja automobilių. Žmonės vyksta aplankyti artimųjų kapų, todėl eismas tampa intensyvesnis, o vairuotojams tenka susidurti su spūstimis, dažnai ir nepalankiomis oro sąlygomis. Pasak ekspertų, Vėlinių savaitgalį pavojus keliuose didina ne tik automobilių gausa, bet ir mažai vairavimo praktikos turintys vairuotojai, kurie į kelius išrieda tik keliskart metuose.
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys atskleidžia, kad kasmet lapkričio 1–2 d. eismo įvykių pobūdis išlieka beveik identiškas – keliuose dominuoja susidūrimai ir užvažiavimai ant pėsčiųjų. Šios dvi incidentų kategorijos sudaro didžiąją dalį visų registruotų įvykių, rodo TKA duomenys.
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas akcentuoja, kad pavojus slypi ne tik didesniame automobilių sraute, bet ir žmonių elgesyje kapinių prieigose bei prastai apšviestuose keliuose.
„Eismo dalyviams svarbu prisiminti, jog Vėlinių savaitgalį eismas tampa daugiasluoksnis – gatvėse gausu automobilių, o pėsčiųjų srautai prie kapinių tampa labai intensyvūs. Tamsus paros metas, rūkas, dulksna dažnai lemia, kad vairuotojai pėsčiuosius pastebi per vėlai. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl užvažiavimų ant pėsčiųjų skaičiai išlieka reikšmingi, nors automobilių saugumo technologijos nuolat tobulėja“, – sako G. Petrikas.
Retai vairuojantys – didžiausios rizikos grupėje
Vėlinių savaitgalį į kelius taip pat išvažiuoja žmonės, kurie prie vairo sėda tik kartą ar du per metus. Pasak G. Petriko, tokie vairuotojai nėra pratę prie intensyvaus eismo, neretai važiuoja mažiau žinomais keliais, jiems trūksta įgūdžių reaguoti į netikėtas situacijas kelyje.
„Prieš vykstant į kelionę verta pasitikrinti orų prognozę ir suplanuoti maršrutą bei laiką pagal eismo intensyvumą – tai ypač svarbu tiems, kurie vairuoja retai. Patogu išvykti anksti ryte arba vėliau vakare, kai keliuose mažiau automobilių. Taip pat reikšmingas ir techninis pasiruošimas: padangos jau turėtų būti pritaikytos šaltajam sezonui, žibintai švarūs, o stabdžių sistema – patikima. Tokios smulkmenos gali nulemti kelionės sklandumą esant drėgnai kelio dangai bei prastesniam matomumui“, – komentuoja G. Petrikas.
Anot eksperto, verta nepamiršti ir tokių detalių, kaip valytuvų guma ar langų apiplovimo skystis – rudenį ypač rajoniniuose ir krašto keliuose daug drėgmės ir purvo, todėl nešvarūs langai gali tapti papildoma kliūtimi matomumui.
Dėl skubėjimo − daugiau streso ir klaidų
Vėlinių savaitgalis visuomet lemia padidėjusį eismo dalyvių srautą keliuose. Gyventojai važiuoja į skirtingas šalies vietas, dažnai menkai pažįstamais maršrutais, o skubėjimas ir nuovargis tampa dažniausiais klaidų palydovais. G. Petrikas teigia, jog būtent skubėjimas yra viena iš pavojingiausių vairuotojų klaidų.
„Kai kelyje daug automobilių, kiekvienas staigus manevras ar lenkimas gali turėti rimtų pasekmių. Geriau pasirinkti lėtesnį, bet stabilų greitį ir laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Tokia atsarga suteikia laiko reaguoti, jei situacija kelyje pasikeistų netikėtai“, – sako G. Petrikas.
Ekspertas taip pat rekomenduoja naudotis navigacijos programėlėmis, kurios pateikia realaus laiko informaciją apie eismo situaciją, spūstis ar kelyje vykstančius darbus. Tokios priemonės padeda sumažinti stresą, nes leidžia numatyti galimus trikdžius, pasirenkant tinkamiausią maršrutą.
Svarbiausia − dėmesingumas ir poilsis
Anot G. Petriko, vienas svarbiausių saugaus vairavimo principų – išlaikytas susikaupimas ir budrumas: net ir techniškai pasiruošus kelionei, vairuotojo dėmesys lieka pagrindinis saugumo veiksnys.
„Vairuojant reikėtų vengti blaškančių veiklų ir stengtis išlikti susitelkusiems visos kelionės metu. Žinutė telefone, pokalbis su keleiviu ar net pašalinės mintys apie kelionės planus gali atitraukti dėmesį nuo to, kas vyksta kelyje. Jei kelionė ilga, būtinai sustokite pailsėti. Net trumpa pertraukėlė padeda atgauti budrumą, sumažina klaidų tikimybę“, – teigia ekspertas.
Petrikas priduria, kad saugus vairavimas – tai ir pagarba kitiems eismo dalyviams. Pasak jo, būtent dėmesingumas ir kantrybė padeda išvengti daugelio konfliktinių bei nesaugių situacijų keliuose.
„Visi keliaujame dėl to paties tikslo – aplankyti artimųjų kapų ir saugiai grįžti namo. Todėl keliuose svarbu ne lenktyniauti, o bendradarbiauti, išlikti kantriems, laikytis atstumo, gerbti kitų vairuotojų sprendimus“, – pabrėžia G. Petrikas.
Ekspertas primena pagrindinius saugaus vairavimo principus esant intensyviam eismui:
- Prieš sėdant prie vairo, visuomet vertėtų pasidomėti, ką žada sinoptikai – didelis rūkas, lietus ar vėjas gali reikšti, kad geriausia išvykti kitu metu ar rinktis alternatyvų maršrutą.
- Patikrinkite, ar automobilio padangos tinkamos sezonui, ar veikia žibintai ir valytuvai, ar netrūksta langų apiplovimo skysčio.
- Jei planuojate kelionę, verta išvažiuoti anksčiau – taip išvengsite spūsčių ir streso. Piko valandos dažniausiai prasideda nuo vidurdienio, todėl ramiausiai važiuosite ankstyvą rytą arba vakare, kai eismas mažiau intensyvus.
- Kai keliai pilni automobilių, kantrybė tampa svarbiausia vairuotojo savybe. Atsakingas atstumo laikymasis, atsargus lenkimas, saugus greitis – paprasti, bet labai veiksmingi būdai išvengti nelaimių.
- Navigacijos programėlės praneša apie spūstis, kelio darbus ar kliūtis, todėl verta jomis pasinaudoti. Vis dėlto ekranas neturėtų atitraukti dėmesio nuo kelio – svarbiausia išlikti susikaupusiam.
- Vertėtų susitelkti į vairavimą iki pat kelionės pabaigos – net nuolatinis pašnekesys su keleiviu gali nukreipti dėmesį nuo kelio;
- Ilgesnės kelionės reikalauja pertraukų – sustokite trumpam pailsėti tam skirtose vietose, prasimankštinkite, atsigerkite vandens ar kavos.
