Žolinė – viena svarbiausių vasaros švenčių, jos ištakos siekia pagonybės laikus. Liaudiškoje tradicijoje ši šventė nuo seno žymėjo vasaros darbymečio pabaigą, nes tuo metu daugelis baigdavo javapjūtę, užderėdavo ne tik javai, bet ir kitos daržų bei sodų gėrybės. Senovėje moterys dėkodamos žemei už subrandintą derlių rinkdavo žolynus ir simboliškai aukodavo naujo derliaus aukas, neretai sakydamos, kad „ant Žolinės vaisius Dievas prinokina ir vaikučiams išdalina“.
Kaip ir daugelio švenčių, taip ir Žolinės ištakos ne vien pagoniškos, Lietuvai priėmus krikščionybę ši šventė sutapatinta su Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente, o jos pavadinimas kilo nuo tradicijos šią dieną bažnyčioje šventinti žolynus. Pastaruosius rinkdavo ne bet kokius, daugiausia tai būdavo vaistiniai augalai, ypač svarbiu laikytas kietis, kuris manoma, saugojo nuo perkūnijos. Į augalų puokštę būtinai įpindavo ir ūkyje auginamų kultūrų pluoštelį – linų, javų ar avižų. Žolinių puokštė – svarbiausia šios šventės tradicija ir akcentas.
Nuo seno tikima, kad pašventinti žolynai – gydantys, nuo ligų ir „blogos akies“ saugantys, o taip pat nuo kenkėjų saugantys ir gausų derlių atnešantys, tad kaskart namuose šios puokštės nuguldavo garbingoje kertėje, šalia šventųjų paveikslų ir kitų garbinamų relikvijų.
Žolinė laikoma ir vasaros palydėtuvių, atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena, kuomet buvo dėkojama už derlių ir grožį ir ruošiamasi artėjančiam rudeniui, net buvo sakoma, kad „nuo Žolinaitės pasirodo ir šalnaitės“.
Anot etnologų, Žolinės šventei ypač būdinga bendruomeniškumo dvasia, nes tai proga ne tik pasidžiaugti svarbiu valstietiško gyvenimo etapu – baigta javapjūte ir užaugintu derliumi, bet ir proga po Šv. Mišių susiburti giminei. Jos metu susirinkę šeimos, giminės ir kaimynai aptardavo, kaip sekėsi vasaros darbai, kaip užderėjo javai. Tai buvo ir bendrystės šventė, kuomet visi kartu dėkodavo Dievui ir žemei.
Liaudiškos šventės metu kone visad krosnyje buvo kepama naujo derliaus rugių duona, susibūrimų metu ragaujami iš naujo derliaus grūdų, vaisių ir daržovių pagaminti patiekalai, naminis alus ir gira. Dzūkijoje per Žolinę šeimininkės savąsias gimines ir svečius vaišindavo įvairiais kopūstų patiekalais ¬– šviežių kopūstų sriuba, troškiniais, šviežiai raugtais kopūstais su kmynais arba ant laužo keptu kopūstu.
Svarbi ir kita graži Žolinių tradicija, kurią puoselėjo lietuviai, pripildę savuosius aruodus, jie atsigręždavo ir į mažiau pasiturinčius artimuosius, ar vargingiau gyvenančius kaimynus ir pasidalindavo nauju derliumi.
Artėjant šiai simbolinei vasaros pabaigos šventei, kviečiame pasidžiaugti ilguoju savaitgaliu, sukviesti šeimyną ir artimuosius, juos nudžiuginant senu zanavykišku zrazų patiekalu, kurio receptu pasidalijo Šakių rajone esančio Zyplių dvaro restorano kuchmistras Artūras Rakauskas. Anot jo, šventės ir šeimos susibūrimai neatsiejami nuo gardžiais patiekalais padengto stalo ir dalijimosi maistu tradicijos.
„Maisto gaminimas puikus būdas praleisti laiką kartu. O kartu su meile gamintas patiekalas tampa dar gardesnis. Patarčiau šį patiekalą gaminti kelioms šeimininkėms iškart, taip pagaminsite daug greičiau. Lietuviški zrazai – tai tikrai nesudėtingai pagaminamas tradicinis patiekalas, kuriame puikiai atsiskleidžia sodrus mėsos skonis“, – sako kuchmistras.
Zrazams pagaminti reikės:
1 kg jautienos nugarinės, druskos ir šviežiai maltų pipirų, vidutinis svogūnas, 100 g baltos kvietinės duonos, kiaušinis, 100 g kiaulių taukų ar lašinių, pusė stiklinės jautienos sultinio, 2 v. š. sviesto, 1 v. š. džiūvėsėlių.
Jautieną supjaustyti maždaug 180 g riekelėmis (pravers kokybiški virtuviniai peiliai) ir kuo ploniau išmušti, pabarstyti druska ir pipirais. Svogūnus nulupti ir supjaustyti smulkiais kubeliais. Duoną susmulkinti iki trupinių. Keptuvėje ištirpinti sviestą, sudėti svogūnus ir kepti ant vidutinės kaitros, kol suminkštės ir šiek tiek apskrus. Sudėti duonos trupinius ir džiūvėsėlius ir viską sumaišyti. Masei šiek tiek pravėsus įmušti kiaušinį ir dar kartą gerai išmaišyti. Ji turi būti tiršta. Tuomet masę lygiomis dalimis dėti ant išmuštos mėsos ir vynioti į suktinukus užlenkiant kraštelius. Gautus ritinėlius surišti maistiniu siūlu kaip vyniotinius ir iš visų pusių apskrudinti lašiniais pateptoje keptuvėje arba keptuvėje su kiaulių taukais. Į keptuvę su apskrudusiais zrazais pilti jautienos sultinį, užvirti, sumažinti kaitrą iki minimalios ir troškinti apie 45 min.
Kuchmistras A. Rakauskas dalijasi ir keletu patarimų, kurie ne tik palengvins paruošimo procesą, bet ir atskleis tikrąjį zrazų skonį.
„Galima formuoti ir vieną didelį vyniotinį, kurį patiekti bus patogu supjausčius riekelėmis, tik tuomet ruošiant jis ilgiau troškinsis. Mėgstantiems dūmo aromatą ir nekasdienį skonį, suktinukus apskrudinti galite ant grilio“, – sako jis ir priduria, kad kol mėsa troškinasi, rekomenduojama paruošti daržoves. Taip pat galite iškepti šviežių bulvių, kurių švelnus skonis puikiai papildys intensyvų zrazų skonį.
Skonių paletei išbaigti, anot kuchmistro, puikiai tiks grilintos mažosios cukinijos ir morkos. Tačiau nusprendus patiekti zrazus su šviežiomis daržovėmis, patariama vengti intensyvių prieskonių ruošiant salotų padažą, jog šis neužgožtų mėsos skonio.
Pranešimas spaudai
