Nauji tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos vandenynuose gali pradėti dominuoti prokariotai – seniausi ir mažiausi Žemės mikroorganizmai. Šie maži organizmai, įskaitant bakterijas ir archėjas, egzistuoja jau milijardus metų ir yra būtini jūrų ekosistemoms palaikyti. Jie atlieka pagrindinį vaidmenį maistinių medžiagų cikluose ir palaiko įvairių jūrinių rūšių mitybos grandinę. Tačiau dėl šiltėjančių vandenynų padidėjęs jų paplitimas gali sutrikdyti jūrų aplinkos pusiausvyrą ir paveikti pasaulinį maisto tiekimą.
Prokariotai ir jų vaidmuo
Teigiama, kad prokariotų yra neįtikėtinai daug jūrų aplinkoje – jie sudaro apie 30 proc. vandenynų gyvybės. Nepaisant jų mažo dydžio, jie daro didelę įtaką vandenynų maisto medžiagų apykaitai ir mitybos grandinėms. Jie sparčiai auga ir kasmet išskiria daug anglies dioksido – apie 20 mlrd. tonų, t. y. dvigubai daugiau nei žmogus. Fitoplanktonas, kitas labai svarbus jūrų mikroorganizmas, padeda atsverti šią problemą, nes per fotosintezę sugeria anglies dioksidą ir taip prisideda prie pasaulinės anglies apytakos.
Vandenynų šiltėjimo poveikis
Kompiuteriniai modeliai prognozuoja, kad kylant vandenynų temperatūrai, prokariotai vis labiau dominuos, palyginti su didesniais jūrų organizmais, tokiais kaip žuvys ir planktonas. Kiekvienu atšilimo laipsniu prokariotų biomasė gali sumažėti apie 1,5 %, o didesnių organizmų – 3-5 %. Dėl šio pokyčio gali sumažėti bendra jūrų biomasė, o tai gali turėti įtakos žuvų ir kitų žmonių maistui būtinų išteklių prieinamumui.
Prognozės
Dėl padidėjusio prokariotų aktyvumo vandenynuose gali padidėti anglies dioksido išmetimas, o tai apsunkintų pastangas siekti pasaulinių anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų. Be to, prognozuojamas žuvų išteklių mažėjimas gali smarkiai paveikti apsirūpinimą maistu, nes vandenynai yra pagrindinis baltymų šaltinis maždaug 3 mlrd. žmonių. Suprasti šiuos pokyčius labai svarbu kuriant veiksmingas jūrų ekosistemų valdymo ir klimato kaitos poveikio švelninimo strategijas. Siekiant prisitaikyti prie šių kintančių iššūkių ir užtikrinti vandenynų išteklių tvarumą, būtina tęsti mokslinius tyrimus.
