Lietuvos šaulių sąjunga įsigijo kompiuterinius simuliatorius, skirtus apmokyti būsimus FPV (angl. First Person View) dronų operatorius. Per sausio mėnesį 40 simuliacinių darbo vietų komplektų bus parengti ir perduoti šaulių rinktinėms visoje Lietuvoje.
„Mūsų tikslas – visose Šaulių sąjungos rinktinėse veikiantys specializuoti bepiločių orlaivių pajėgumų vienetai. Kai kurios rinktinės tokius padalinius jau turi ir sėkmingai talkina Lietuvos kariuomenei pratybose, kitose rinktinėse jie – kūrimosi fazėje. Labai svarbu šauliams suteikti įrangą, su kuria jie galėtų mokytis, praktikuotis tiek ruošiantis paremti Lietuvos kariuomenę, tiek taikos meto užduotims: talkinant policijai, valstybės sienos apsaugos ar priešgaisrinei gelbėjimo tarnyboms“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungoje daugiausiai naudojami mažieji žvalgybiniai kopteriai ir FPV atakos dronai.
Išmokti valdyti žvalgybinius dronus yra gan paprasta – užtenka vos poros valandų praktikos. Valdyti FPV droną gerokai sudėtingiau: pirmam skrydžiui atlikti prie simuliatoriaus tenka praleisti vidutiniškai apie 20, o kai kam prireikia ir 40 valandų.
„Šie dronai yra sunkesni, brangesni ir turi daugiau funkcijų. Valdymas sudėtingas, vairalazdė visiškai kitaip reaguoja nei, pavyzdžiui, žaidimo konsolės: dronas galingas, greitas, manevringas, vartosi per priekį, šonus. Todėl prieš bandant skristi atvirame lauke reikėtų valdymo pasimokyti su simuliatoriumi, – įsitikinęs Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių (Alytaus apskr.) 1-osios rinktinė šaulys Paulius. – Pavyzdžiui, aš prie simuliatoriaus praleidau apie 200 valandų ir jau galiu praskristi su FPV dronu, bet vis dar nelabai greitai.“
FPV Dronų konstravimo dirbtuvės
Atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas, pagrindinė FPV dronų paskirtis – taikinių naikinimas, nors jie gali atlikti ir žvalgybines bei informacijos rinkimo užduotis. Priklausomai nuo taikinio dydžio, FPV dronai gali nešti skirtingo dydžio sprogmenis. Šiems dronams valdyti reikalingas ne tik valdymo pultas, bet ir specialūs akiniai – per juos pilotas mato tą vaizdą, kurį fiksuoja skrendančio drono kamera.
Pasak Šaulių sąjungos vado pavaduotojo, plėtoti bepiločių orlaivių mokomųjų klasių projektą visose rinktinėse nuspręsta atsižvelgiant į geruosius pavyzdžius: bepiločių orlaivių simuliacinės klasės jau yra įrengtos Pagėgiuose, LDK Kęstučio šaulių (Tauragės apskr.) 7-ojoje ir Karaliaus Mindaugo šaulių (Vilniaus apskr.) 10-ojoje rinktinėse.
Šiose rinktinėse mokomosiomis klasėmis naudojasi ne tik šauliai, bet ir moksleiviai. Pastariesiems įvaldyti bepiločių orlaivių skrydžius sekasi kur kas lengviau nei suaugusiems, nes mokomoji programa primena gerą kompiuterinį žaidimą.
„Pirmosios mokomosios klasės įrengtos padedant vietos verslininkams ir tapo savotiškais bendruomenės, ypač jaunimo, traukos centrais, – sako plk. ltn. G. Latvys. – Labai tikimės, kad tikslinė verslo parama tęsis, kadangi mūsų organizacijos galimybės yra ribotos. Norėdami užtikrinti šalies saugumą, savo ir savo artimųjų saugumą, visi turime suremti pečius pagal kiekvieno galimybes: jeigu vieni prisideda aukodami savo laiką apmokymams ir pratyboms po darbo bei savaitgaliais, kiti priima sprendimą skirti finansinių resursų. Kiekvieno indėlis labai svarbus“.
Lietuvos šaulių sąjunga siekia aprūpinti šaulius ne tik mokomosiomis klasėmis, bet ir bepiločiais orlaiviais: pernai organizacija šaulių rengimui įsigijo 200 žvalgybinių dronų, šiais metais suplanuoti FPV ir fiksuoto sparno žvalgybinių dronų pirkimai.
Dalį reikiamos įrangos šauliai įsigyja bei susikomplektuoja patys, mokosi pilotuoti bepiločius orlaivius, dalyvauja kitose Šaulių sąjungos veiklose savanorystės principu – skirdami tam laiką po darbo, studijų ar vietoje savaitgalio su šeima.
