Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2022 m. transporto sektoriaus sugeneruojami anglies dvideginio (CO2) kiekiai, palyginti su 2021 m., didėjo 3 proc. Tam, kad iki 2050 m. pavyktų pasiekti „grynojo nulio“ tikslą, sektoriaus išmetamas CO2 kiekis turi kasmet mažėti daugiau nei 3 proc. Pasak ekspertų, pasaulinės transporto rinkos tendencijos, kurių fokusas – perėjimas prie emisijas mažinančių sprendimų, pasiekė ir Lietuvą. Tai iliustruoja pastaruosius ketverius metus nuosekliai besiplečiantis elektromobilių parkas, kuris savo skaičiumi jau lenkia kitas Baltijos šalis, bei keliais kartais augusi alternatyvių degalų paklausa. Rinkos atstovai taip pat atskleidžia, kaip šiemet keisis elektromobilių bei alternatyviųjų degalų rinka, ir kokios permainos reikalingos plėtrai paspartinti.
Penkis kartus augusi paklausa
Pasak bendrovės „Neste Lietuva“ vadovės Julijos Matisonės, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamų degalų gamyba pastaraisiais metais augo didžiuliu tempu, dar spartesnis augimas numatomas ateinančiais metais. Skaičiuojama, kad degalų iš atsinaujinančių žaliavų rinka augs beveik trigubai ir 2030 m. pasieks 30 mln. tonų per metus.
„Alternatyvūs degalai, kurių gamyboje naudojamos tvariai gaunamos žaliavos, pavyzdžiui, panaudotas kepimo aliejaus ir gyvūniniai riebalai iš maisto pramonės atliekų, prisideda mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro bei ŠESD emisijas. Jie ne vien yra sektoriaus ateitis, bet ir šiandienos sprendimas, kurį galima taikyti transporto pramonėje – tiek lengviesiems, tiek sunkiasvoriams automobiliams. Tiesą, ilgą laiką degalų iš atsinaujinančių žaliavų kaina buvo gerokai didesnė įprastų, o tai atitinkamai ribojo spartesnį paklausos augimą“, – teigia J. Matisonė.
Anot J. Matisonės, visgi šie metai, panašu, bus lūžio taškas. Iš bendrovės turimų duomenų jau dabar galima matyti, kad vien per beveik tris šių metų mėnesius dyzelino „Neste MY Renewable Diesel“, gaminamo iš atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių maisto pramonės atliekų, pardavimai išaugo daugiau nei tris kartus.
Elektromobilių skaičius turėtų augti 50 proc.
Paklausos augimas būdingas ne vien alternatyviems degalams, bet ir elektromobiliams. Europos automobilių gamintojų asociacijos teigimu, elektromobilių pardavimai Europos Sąjungoje (ES) sudarė beveik pusę visų naujų lengvųjų automobilių, registruotų bendrijoje 2023 m. sausio-lapkričio mėnesiais. Europos aplinkos agentūra prognozuoja, kad elektromobilių rinka išlaikys stabilų augimą ir per artimiausius ketverius metus augs vidutiniškai 12 proc. kasmet.
Lietuva nuo šių tendencijų taip pat neturėtų atsilikti. Vien praėjusiais metais elektromobilių registracijų skaičius Lietuvoje siekė rekordines aukštumas – lyginant su 2022 m., išaugo daugiau nei 80 proc.
E-mobilumo ekspertas, išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios įmonės „Inbalance grid” vadovas Simonas Stankus teigia, kad elektromobilių skaičius šalyje kasmet vidutiniškai auga perpus ir šiemet jis turėtų išlikti panašus, jei vėl nesusidursime su elektromobilių tiekimo iššūkiais.
„Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje įregistruotų elektra įkraunamų automobilių skaičius kovo 1 d. siekė 20,7 tūkst., tad jei rinkoje pavyks išvengti nenumatytų turbulencijų, metus pabaigti turėtume su netoli 30 tūkst. elektra varomų automobilių. Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia kol kas neparodo jokių indikacijų, kodėl rinkos augimas galėtų būti lėtesnis, nei įprasta“, – sako jis.
Pasitempti yra kur
Tam, kad būtų patenkinama sparčiai auganti alternatyvių degalų paklausa, Lietuvoje vystomas ir degalinių, kuriose parduodami šie degalai, tinklas. Dar šių metų pradžioje alternatyvūs degalai buvo prieinami 8-iose „Neste Lietuva“ degalinėse, o šiuo metu tai galima padaryti jau 38-iuose taškuose. Per šiuos metus degalinių, kuriose parduodamas dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“, skaičius turėtų išaugti iki 60.
„Šių metų „Neste Lietuva“ fokusas – ne vien plėtra, bet ir didesnis alternatyvių degalų prieinamumas gyventojams. Siekdami padėti savo klientams sparčiau pereiti prie mažiau taršaus transporto, nuo šių metų sausio mėnesio „Neste MY Renewable Diesel“ dyzeliną siūlome už ženkliai patrauklesnę kainą“, – teigia ji.
Savo ruožtu S.Stankus pabrėžia, jog nors Lietuvoje įkrovimo stotelių, kaip ir pačių elektromobilių, skaičiaus augimas yra didžiausias Baltijos šalyse, visgi tempas yra nepakankamas, nes siekiant įgyvendinti strateginius valstybės tikslus e-mobilumo srityje ir 2030 m. pasiekti 230 tūkst. elektra varomų automobilių skaičių Lietuvoje, rinka turės augti sparčiau nei įprasta.
„Tad atsipalaiduoti negalime. Nors rinka auga nuosekliai, elektromobilių dalis bendroje automobilių rinkoje vis dar siekia apie 1 proc., o įkrovimo stotelių skaičiumi dar reikšmingai atsiliekame nuo išsikeltų valstybės tikslų, tarp kurių yra iki 2030 m. įrengti 6 tūkst. viešųjų arba pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Pasitempti reikėtų pagrindiniuose šalies keliuose, regionuose, didžiųjų miestų mikrorajonuose“, – apibendrina S. Stankus.
Pasak pašnekovų, skaičiuojama, kad lengvieji automobiliai iš viso yra atsakingi už 56 proc. transporto išskiriamo CO2 kiekio, tad siekiant kuo efektyviau ir greičiau išspręsti šią milžiniško masto taršos problemą, būtina kombinuoti visus šiuo metu rinkoje esančius sprendimus – tiek elektromobilius, tiek alternatyvius degalus.
