Iki sausio 12 d. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) vyksta Tomo Engelso ir Mayos Tountos kuruojama 15-oji Baltijos trienalė, kurios pagrindas – kasdienybės, cikliškumo ir laiko temą nagrinėjanti paroda. Ekspoziciją recenzavusi kuratorė ir rašytoja Jennifer Teets rašo, kad „parodoje „Ta pati diena“ kasdienio gyvenimo smulkmenos susilieja su švelnia didybe, kuri atskleidžia, kad kasdienybės paviršiuje slypi daugiau, nei matosi iš pirmo žvilgsnio“. Šis efektas pasiektas parodoje pristatant daugiau nei 20-ies skirtingų šalių ir kartų meninink(i)ų kūrybą bei įtvirtinant Lietuvoje jau žinomus ir retai sutinkamus vardus, taip išplečiant šiuolaikinio meno diskursą.
Parodą lydėjo daugybė renginių. Keturis mėnesius vyko susitikimai su kūrėjais, profesionalių parodų gidų vedamos ekskursijos, menininkų rengiamos kūrybinės dirbtuvės bei užsiėmimai senjorams, paaugliams, studentams ir žmonėms su klausos negalia. Daugiausia lankytojų susidomėjimo ir įvertinimo sulaukę renginiai taps pagrindiniais baigiamaisiais trienalės akordais. Tad dabar yra geriausias metas aplankyti parodą ir dalyvauti paskutiniuose specialiai atrinktuose renginiuose.
VISKAS BAIGIASI, KUO PRASIDĖJO: ANDRIAUS ARUTIUNIAN PERFORMANSAS „ARMEN“
15-oji Baltijos trienalė daug dėmesio skyrė cikliškumo interpretavimui. „Parodoje „Ta pati diena“ nuolatinis judėjimas tampa tam tikra sąstingio forma – viskas grįžta! Čia ši ambivalentiška ir filosofinė idėja įtvirtinama kasdienybėje taip, kad pats laiko tėkmės procesas tampa įvykiu“, – rašoma šiuolaikinio meno žurnale „Mousse Magazine“ publikuotoje Emile’io Rubino recenzijoje. Mąstydami apie cikliškumą organizatoriai neatsitiktinai baigiantis parodai kviečia dalyvauti viename iš 15-osios Baltijos trienalės atidarymo savaitgalį vykusių performansų. Tai – armėnų kilmės lietuvių menininko Andriaus Arutiunian patyriminis performansas „Armen“, kviečiantis keliauti senstelėjusiais „Mercedes-Benz“ markės taksi automobiliais ir klausytis 1970–1990 m. armėnų diasporos pop- ir disko stiliaus muzikos įrašų remikso.
Šiame performanse dalyvavusi kuratorė Jennifer Teets vėliau recenzijoje rašė, kad „jausmas buvo keičiantis protą, ir, žvelgiant retrospektyviai, šis pasivažinėjimas apibendrino mano patirtį žiūrint 50 menininkų parodą – nuotaikingas, žavus, svaiginantis sukimasis“. Šį performansą galima patirti sausio 4 ir 5 dienomis. Dėl riboto vietų skaičiaus būtina išankstinė registracija. Registracijos nuoroda: spausti čia.
KVIESTINIŲ SVEČIŲ VEDAMOS IR SRAUTINĖS EKSKURSIJOS
„Šita paroda – tai sugrįžimas į pirminį būvį, kai leidaisi tiesiog veikiama šviesos, vaizdų, garsų be išankstinio žinojimo, be sąvokų, be mokslinių laipsnių. Kad patirtum, nereikia mokytis nei dailės istorijos, nei teorijos, nes švariai sukonstruota erdvė veikia pojūčius tiksliai kaip laikrodis“, – recenzijoje apie 15-osios Baltijos trienalės parodą „Ta pati diena“ rašė menotyrininkė ir kuratorė Agnė Narušytė, kuri sausio 9 d. 18 val. ves ekskursiją po šią parodą.
Tarp kviestinių svečių – ir filosofas, kino režisierius Nerijus Milerius, kurio viena tyrinėjamų temų yra kasdienybė. Viename interviu apie savo interesų sritis N. Milerius yra sakęs: „Pati kasdienybė neišvengiamai automatizuojasi, tampa rutina ir yra siejama su monotoniška veikla. Kasdienybės paradoksas – tai monotoniška veikla, kurioje glūdi milžiniškas maišto potencialas. Pirmoji užduotis – ištraukti kasdienybę iš periferijos į politinį, socialinį pasaulį, pastatyti kasdienybę į šio pasaulio centrą.“ Tad ir N. Mileriaus vedama ekskursija skirta kasdienybės reiškiniui. „Apie kasdienybę: keletas sustojimų su pakartojimais ir pertrūkiais“ vyks sausio 4 d., šeštadienį, 17 val. Registracija į ekskursiją: spausti čia.
Ekskursijas taip pat ves Margarita Žigutytė ir Agnė Taliūtė iš ŠMC viešųjų programų skyriaus. Gidės pristatys svarbiausias parodos idėjas ir supažindins su atrinktų meninink(i)ų kūryba. „Ekskursijos Baltijos trienalėje atskleidžia ne tik parodą, kūrinius ir šiuolaikinio meno istoriją, bet ir tampa vieta pokalbiui bei diskusijai apie tai, kaip kiekvienas individualiai gali pažinti bei suprasti meną. Šiuolaikinis menas pokalbio metu atsiskleidžia kaip santykyje su žiūrovu galintis atpažįstamai ir netikėtai komunikuoti apie gyvenimo patirtis, pasakoti istorijas arba tiesiog vizualiai užburti. Manau, kad ekskursijos ne tik suteikia žinių, bet ir gali tapti įdomia patirtimi“, – apie ekskursijų naudą parodos lankytojams pasakoja M. Žigutytė.
IDĖJŲ TYRIMO LAUKAS – KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ UŽSIĖMIMAI
Dalis srautinių ekskursijų 15-ojoje Baltijos trienalėje buvo pritaikyta klausos negalią turintiems asmenims ir vyko lietuvių gestų kalba. Ieškant būdų kaip kalbėti apie šiuolaikinį meną gestų kalba suorganizuotos dirbtuvės „Mano meno gestas“. Tarpžmogiškus santykius ir jų sukuriamą erdvę savo kūryboje apmąstantis menininkas ir edukatorius Martynas Arlauskas kvies klausos negalią turinčius žmones, gestakalbius ir jų artimuosius gestų kalbą pasitelkti kaip kūrybinę strategiją, suteikiant naujų prasmių gestams ir atrandant naujų prasmių gestus. Užsiėmimas vyks sausio 4 d., šeštadienį, 14 val. ŠMC.
Jaunosios kartos menininkė Beatričė Mockevičiūtė rengia vaikams skirtas edukacines dirbtuves „Sekli jūra“. Užsiėmimo metu dalyviai, pasitelkę vaizduotę, nukeliaus į laikus, kai žmogui pažįstamą aplinką skalavo šiltos seklios jūros bangos, o jūros dugne saulės apšviesti šildėsi įvairūs jūrų gyventojai. Iš įsivaizduojamų būtybių dalyviai kurs savitas fosilijų projekcijas ir stengsis įsivaizduoti, kokiomis „fosilijomis“ jie patys taptų, palikdami unikalią žymę laike. Šis užsiėmimas vyks sausio 5 d., sekmadienį, 12 val. ŠMC.
Atviri visoms amžiaus grupėms jaunosios kartos menininkai Gintarė Urmonaitė ir Martynas Pekarskas kviečia dalyvauti garso vizualizavimo dirbtuvėse, kurios vyks sausio 5 d., šeštadienį, 15 val. ŠMC. Dirbtuvių dalyviai susipažins su patyrimine (įsi)klausimo praktika ir vizualiai perteiks garsus spalvomis, linijomis ir formomis. Jie kurs garsinius žemėlapius ir ieškos sąsajų tarp vaizdo ir garso, remdamiesi erdviškumo, atminties ir identiteto temomis.
15-osios Baltijos trienalės paroda „Ta pati diena“ Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2, Vilnius) veiks iki 2025 m. sausio 12 d.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto informacinis partneris – LRT. Prie įgyvendinimo prisideda Šiuolaikinio meno centro ir Sapiegų rūmų mecenatas „Reefo“. Projekto partneriai: „JCDecaux“, Kipro Respublikos švietimo ir kultūros ministerijos Kultūros departamentas, Flandrijos Vyriausybė, Austrijos šiuolaikinio meno biuras „Phileas“, „Pro Helvetia“, Vokietijos užsienio kultūrinių ryšių institutas „ifa“, Goethe’s institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos kultūros institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Estijos šiuolaikinio meno centras bei LUX. Projekto rėmėjai – Henry Moore fondas ir Estijos kultūros rėmimo fondas.
