Tarptautinėje parodoje „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ pristatomas Ukrainos paveldo europinis deimantas. Tai geografiškai nutolęs, bet svarbus bendras Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos kultūros objektas – Pidhircių rezidencija. Jos istorinių kolekcijų lobiai šiandien pasklidę ir saugomi keliuose Ukrainos bei Lenkijos muziejuose. Valdovų rūmų muziejus į Vilnių atvežė vertingiausius Pidhirciuose šimtmečiais kauptų meno kolekcijų kūrinius, saugomus Lvivo nacionalinėje Boryso Voznyckio dailės galerijoje ir Lvivo istorijos muziejuje.
„Valdovų rūmų muziejaus Parodų centre lankytojai išvys apie šimtą meno vertybių – šalia portretų, batalinių, sakralinių scenų, kurių autoriai yra žinomi Europos dailininkai, eksponuojami ir su Lietuva susijusių tapytojų darbai, atskira erdvė skirta taikomosios dailės objektams: atkuriame Pidhircių rūmų interjerą su salonų baldais, veidrodžiais, žvakidėmis, husarų šarvais, alebardomis, – vardija parodos koncepcijos autorius dr. Vydas Dolinskas. – Čia bus galima pažinti XVII–XIX a. aristokrato rezidencijoje kauptų kolekcijų formavimo principus, senosiose rūmų nuotraukose matyti, kaip tos kolekcijos atrodė rūmų salėse.“
Paroda pradedama nuo pasakojimo apie Pidhircių rezidencijos istoriją ir architektūrą, savininkus – iškilias istorines asmenybes. Antrojoje parodos dalyje pristatomi Pidhircių rūmų interjerai, dailės kolekcija – žinomų užsienio tapytojų (pvz., Libalto Gotfrydo, Jano de Bano ir kt.) darbai. Atskira parodos erdvė skirta Abiejų Tautų Respublikos meistrų (pvz., su Vilniumi susijusio Simono Čechavičiaus, Pranciškaus Smuglevičiaus senelio Hiacinto Olesinskio ir kt.) talentui.
„Tikiuosi, kad ši paroda paskatins giliau domėtis Ukrainoje išsaugotu lituanistiniu paveldu, iškiliomis ir mums svarbiomis asmenybėmis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos kultūrinių sąryšių kontekstais“, – teigia V. Dolinskas.
Rūmai, kurių interjeras buvo pavyzdys atkuriant valdovų rezidencijas Lietuvoje ir Lenkijoje
Pidhircių rūmai – turtinga istorija pasižymintis architektūros paminklas – itališka palazzo in fortezza (įtvirtintų rūmų) tipo rezidencija, išsiskirianti vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo Baroko elementų stilistine derme. Prie rūmų puošybos, tikėtina, galėjo prisidėti ir architektas Kostantė Tenkala (Constante Tencalla, apie 1590–1646), dirbęs XVII a. Vilniuje, čia statęs Šv. Kazimiero koplyčią ir rekonstravęs Valdovų rūmus. Vaizdingoje įkalnėje pastatyti Pidhircių rūmai ir visas rezidencijos ansamblis su parku bei sodu XVII–XVIII a. žavėjo svečius ir meno žinovus, o interjero elegancija, lubų plafonų struktūra jau gerokai vėliau buvo įkvėpimo šaltinis rekonstruojant Krokuvos Vavelio karališkosios pilies bei Valdovų rūmų Vilniuje sales.
„Pidhircių rezidenciją valdė žymios didikų giminės (Konecpolskiai (Koniecpolscy), Sobieskiai (Sobiescy), Ževuskiai (Rzewuscy), Sanguškos). Kiekviena jų paliko įspaudą spalvingoje rezidencijos istorijoje. 1865 m. rūmai atiteko lietuvių kilmės Gediminaičių dinastijos šalutinės šakos palikuoniams – kunigaikščiams Sanguškoms. Eustachijus Stanislovas Sanguška, suvokdamas muziejinę Pidhircių vertę, sudarė sąlygas platesnei visuomenei lankyti rūmus ir grožėtis jų interjerais bei meno lobiais. Pavienių keliautojų įrašai išliko svečių knygose“, – pasakoja parodos kuratorius Ignas Račickas.
Parodą lydinčiuose renginiuose bus įdomių istorijų ir apie Pidhircių rūmų savininkus, ir apie XX a. pradžioje išblaškytos kolekcijos likimą, ir apie galimą rūmų ateitį. Parodos kuratoriai ir koordinatoriai: Halyna Skoropadova, Mykhaylo Kobryn, Viktor Kushnirenko iš Ukrainos ir Marijus Uzorka, dr. Živilė Mikailienė, Ignas Račickas, Gabija Tubelevičiūtė. Parodos globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Tarptautinė paroda „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ simboliškai atveria lankytojams Pidhircių rezidencijos duris, kai šiuo metu dėl karo Ukrainoje to padaryti neįmanoma, ir veiks iki rugsėjo 28 dienos.
Valdovų rūmų muziejaus informacija
