Gegužės 20-ąją pasaulyje minima Pasaulinė bičių diena. Statistika rodo, kad net 75 proc. visos Europos maisto produkcijos tiesiogiai priklauso nuo bičių darbo. Visgi visame pasaulyje garsiai kalbama, jog bičių populiacijos traukiasi – joms kenkia klimato kaita, nyksta biologinė įvairovė ir masiškai purškiami pesticidai. Ieškodami išeičių, specialistai vis dažniau atsigręžia ten, kur mažiausiai tikimės – į miestus. Nors įprasta manyti, kad bitėms tinka gyventi tik kaime, praktika rodo priešingai.
Europos Komisija skelbia, kad beveik 10 proc. laukinių bičių rūšių sparčiai nyksta, o dar 5–10 proc. gresia visiškai išnykti. Kadangi regionuose žemė dirbama vis intensyviau, naudojami pesticidai ir naikinamos natūralios buveinės, kai kuriose ES šalyse apdulkintojų sumažėjo net trečdaliu. Lietuvos situacija kol kas išlieka stabilesnė: 2024 m. duomenimis, šalyje ūkininkai vis dar prižiūri apie 200 tūkst. bičių šeimų. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad laukinių apdulkintojų Lietuvoje negausėja – jie ir toliau stipriai kenčia nuo besikeičiančios aplinkos.
Kaimas bitėms – pavojingas?
Alternatyvą šiai situacijai siūlo miesto bitininkystė. Nors daugeliui ji vis dar skamba kaip egzotiškas hobis, jau dešimtmetį bitininkaujantis Paulius Chockevičius griauna stereotipus, esą didmiesčiai tėra betono džiunglės.
„Moksliniai tyrimai ir mūsų kasdienė patirtis rodo, kad mieste bičių imunitetas dažnai tampa netgi stipresnis nei kaime. Kaimo vietovėse dažnai dominuoja žemės ūkio monokultūros, pavyzdžiui, didžiuliai rapsų ar pupų laukai. Kai jie nužydi, bitėms tai lieka žalia dykuma. O štai Vilniuje, kuris pelnytai tituluojamas Europos žaliąja sostine, augalai keičia vienas kitą visą sezoną. Čia žydi parkai, skverai, gyventojų balkonai, netrūksta egzotinių dekoratyvinių augalų, kurie bitėms garantuoja pilnavertį, nuolat besikeičiantį vitaminų kokteilį“, – pasakoja P. Chockevičius.
Bitininkas atkreipia dėmesį ir į dar vieną didžiulį miesto privalumą – čia nėra intensyviai naudojama žemės ūkio pesticidų, o juk jie ir yra viena pagrindinių bičių mirtingumo priežasčių.
Rado vietą verslo centre, ant stogo
Faktas, kad miestas tinka bitėms, keičia įmonių požiūrį į aplinkosaugą. Supratus, kad didmiestis saugus bitėms auginti, tušti stogai ant įmonių pastatų po truputį virsta tarsi oazėmis gyvajai gamtai. „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė pastebi, kad įmonių sprendimas priimti bites ant savo stogų atspindi augantį pačių bendruomenių norą atkurti ryšį su mus supančia gyvybe.
„Kai stebime bites ar kamanes, pačiame miesto centre, suprantame, kad gamta yra be galo lanksti, jei tik mes jai paliekame bent šiek tiek vietos. Priimdami bites, mes prisidedame prie biologinės įvairovės išsaugojimo Vilniuje ir ugdome savo komandą. Mokomės pagarbos bitėms, be kurių mūsų pačių gyvenimas nebūtų įmanomas“, – įžvalgomis dalijasi A. Žėkienė.
Būtent ši atsakomybė atsispindi ir prižiūrint miesto bites. Iš vieno ant „Telia“ stogo esančio avilio per sezoną surenkama apie 15 kilogramų aukščiausios kokybės medaus. O tvarumą puoselėjantys bitininkai niekada nepaima viso derliaus – dalis visada paliekama pačioms bitėms, kad žiemą jos maitintųsi savo pačių suneštu kokybišku maistu ir jų nereikėtų maitinti cukrumi.
Šalia bičių „Telia“ būstinėje įkurdintos ir kamanių šeimos. Nors žmonės jas dažnai painioja, šie vabzdžiai atlieka skirtingus, bet vienodai svarbius vaidmenis. Pasak miesto bitininko P. Chockevičiaus, bitės gyvena aviliuose ištisus metus ir neša medų, o kamanės yra sezoninės darbininkės – rudenį jų šeima nunyksta, o žiemoti išskrenda tik naujos motinėlės. Kamanės medaus žmogui neneša, tačiau jos efektyviai apdulkina augalus.
Pasak A. Žėkienės, atsakomybė pamažu įtraukia bendruomenes: „Miestas atsiveria gamtai, o mes – vieni kitiems. Tai puikiai iliustruoja ir Vilniaus Vingio parke kuriami atviri bitynai. Tai rodo, kad ekologija yra kaip atviras kvietimas net verslui prieiti arčiau, pažinti ir suprasti – miestuose galime ir turime kurti erdves, kuriose vietos užtenka visiems“, – teigia A. Žėkienė.
