Helovinas Lietuvoje yra gana naujas reiškinys, o per paskutinius kelerius metus jis tapo itin svarbia švente, konkuruojančia su nuo seno minimomis Vėlinėmis bei Visų Šventųjų diena. Panagrinėkime, iš kur kilo šis reiškinys ir kaip jis atkeliavo iki mūsų šalies?
Ištakos ir prasmė
Helovino ištakos prasidėjo daugiau nei prieš 2000 metų nuo keltų – žmonių grupės, gyvenusios dabartinėje Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Prancūzijoje. Kasmet spalio 31 d. jie švęsdavo Samhain (tariama „sow-in“) – šventę, žyminčią derliaus nuėmimo sezono pabaigą ir tamsios, šaltos žiemos pradžią. Tikėta, kad tada riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų būna ploniausia, todėl dvasios gali vieną naktį klajoti po žemę.
Norėdami apsisaugoti nuo piktų dvasių, keltai uždegdavo didžiulius laužus, dėvėdavo maskuotes (dažnai iš gyvūnų kailių ir galvų) ir net palikdavo skanėstų, kad klajojančios dvasios būtų laimingos. Taip jie tikėjosi išvengti nelaimių, kurias gali atnešti dvasios.
Kai į keltų žemes atėjo romėnai, jie atsinešė savo tradicijas, ir netrukus keltų Samhain susimaišė su romėnų mirusiųjų pagerbimo šventėmis. Apie VIII a. Europoje paplito krikščionybė, ir bažnyčia norėjo šiai šventei suteikti naują atspalvį. Todėl lapkričio 1 d. buvo paskelbta Visų Šventųjų diena, skirta prisiminti šventuosius ir mirusius artimuosius. Vakare prieš tai prasidėjo Visų Šventųjų išvakarės, ilgainiui sutrumpintos iki Helovino.
Kaip ši šventė tapo tokia populiari Amerikoje ir už jos ribų? XIX a. airių imigrantai, bėgdami nuo Didžiojo bulvių bado, atsivežė Helovino tradicijas. Amerikos bendruomenėms ši idėja patiko ir netrukus šventė išpopuliarėjo visoje šalyje. XX a. pradžioje žmonės jau šventė vakarėliuose su kostiumais, žaidimais ir jau buvo pradėję saldainių kaulinimo (angl. trick or treat) tradicijas.
Holivudas padėjo Helovino šventei išplisti visame pasaulyje, kur buvo rodomi šiurpūs filmai ir laidos, perteikiančios Helovino magiją ir paslaptingumą. Šiandien Helovinas švenčiamas visame pasaulyje, o įvairios kultūros jį papildo savais ypatumais.
Helovino įtaka Lietuvoje
Į Lietuvą Helovinas atkeliavo palyginti neseniai, daugiausia veikiamas vakarietiškos kultūros, ypač per filmus, televiziją ir internetą. Pirmieji Helovino ženklai Lietuvoje pradėjo rastis 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose, kai šalis pradėjo atsiverti Vakarų pasauliui po Sovietų Sąjungos griūties. Tuo metu populiarėjo įvairios vakarietiškos šventės, o Helovinas, su savo įspūdingais kostiumais ir šiurpiomis dekoracijomis, netruko patraukti dėmesio, ypač tarp jaunimo.
Nors Lietuvoje jau nuo seno buvo švenčiamos Vėlinės – rimta, pagarbi diena mirusiesiems pagerbti, Helovinas suteikė kitokį, linksmą ir spalvingą požiūrį į rudens šventes. Šios dvi tradicijos dabar egzistuoja greta viena kitos, nors Helovinas dažnai švenčiamas labiau pramoginiais tikslais.
Populiarumą Helovinui auginti padėjo ir komercija. Įvairūs verslai ir prekybos centrai pradėjo siūlyti Helovino atributiką, kaip kostiumus, moliūgus ir dekoracijas, kurie ypač patiko vaikams ir jaunimui. Šventės idėja sukurti siaubo atmosferą, persirengti bei keliauti per namus „pokštas ar saldainis“ tapo puikia proga linksmintis kitaip, tad Helovinas natūraliai prigijo kaip moderni, vakarietiška pramoga.
Dabar Helovinas Lietuvoje švenčiamas vis plačiau – mokyklose, klubuose ir bendruomenėse rengiamos Helovino vakarėliai, o vaikai vis dažniau išbando „pokštas ar saldainis“ – gardumynų prašymo beldžiantis į žmonių namus pramogą, ką anksčiau darydavo per Užgavėnes. Nors kai kurie žmonės skeptiškai vertina šią šventę dėl jos užsienietiškos kilmės, daugeliui ji tapo įdomiu būdu pasipuošti, išreikšti kūrybiškumą ir kartu pasitikti tamsųjį rudens laikotarpį.
