Galbūt kažkam pasirodys keista, bet kėbulas yra viena brangiausių automobilio sudedamųjų dalių. Jei šis per avariją stipriai apgadinamas arba dėl nepriežiūros kiaurai prarūdija, kartais gali tekti visą automobilį tiesiog išmesti į metalo laužą. Bet to, nuo kėbulo būklės didele dalimi priklauso ir transporto priemonės vertė. Kuo jis geresnis, gražesnis, tuo ir transporto priemonė bus brangesnė. Tad, norint automobiliu ilgai džiaugtis, o, nusprendus parduoti, atgauti daugiau pinigų, verta jį saugoti. Kaip tą padaryti?
Nepadaryk avarijos
Kėbulas nėra viena tų besisukančių, besitrinančių ar judančių dalių, kurios natūraliai dėvisi ir kurias reikia profilaktiškai keisti: jis turi saugoti visus komponentus ir vežioti keleivius bei jų bagažą visą transporto priemonės gyvavimo laiką. Kėbulas gali būti pažeistas dviem atvejais: mechaniniu būdu arba nukentėti nuo korozijos.
Patarimas išvengti pirmojo pobūdžio pažeidimų gali skambėti neįtikėtinai paprastai: tiesiog nereikia patekti į avarijas. Žinoma, niekas neketina sukelti avarijų, tačiau kartais nelaimės nutinka. Maži eismo įvykiai, kai sugadinamos atskiros detalės, nėra labai reikšmingi, nes buferius ar antvožą galima pakeisti. O didesni nelaimingi įvykiai, per kuriuos iškraipoma kėbulo geometrija, gali būti lemtingi automobiliui.
„Kėbulo tampymas – ne pati geriausia išeitis. Metalas turi atmintį, tad vieną kartą susilanksčiusi smūgio sugėrimo zona kitąkart avarijoje nebesilankstys taip, kaip numatė gamintojas, ir neužtikrins reikiamo saugumo. Įgaliotojų atstovybių servisai dažnai net ir po ne tokių didelių avarijų yra linkę keisti atskirus kėbulo segmentus, nes to reikalauja gamintojas, kad būtų atkurtas pirminis automobilio saugumas.
Deja, tai – velniškai brangu, neretai prilygsta paties automobilio vertei. Draudimo bendrovės gali nenorėti mokėti tokių pinigų, dėl to gali siųsti į paprastus servisus, nes atitampyti mašiną yra pigiau. Didelių eismo įvykių išrašai istorijoje smarkiai mažina jos vertę, nes daužta ir ne įgaliotajame servise sutvarkyta transporto priemonė galimai nebebus tokia saugi, kokia turėtų būti“, – aiškina kėbulų remonto temą ne kartą gvildenęs automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.
Nenori, kad surūdytų? Plauk
Baltijos šalių klimato sąlygos automobilių kėbulams kenkia itin stipriai. Ne tiek klimato sąlygos, kiek kovos su jomis būdai: ant kelių pilama druska ir kiti chemikalai, keičiantis temperatūrai, tiesiog graužia kėbulą.
Žiema – blogiausias laikas automobiliui, tačiau ir kitais metų tarpsniais jis nesidžiaugia mūsų keliais: pavasarį dar ilgai neišvažinėjamas po žiemos likęs purvas ir ištirpusios druskos, nusėda žiedadulkės, vasarą kėbulą aplimpa dulkės ir vabzdžių liekanos, dažus braižantys akmenukai atveria ertmes korozijai, rudenį visus užsigulėjusius nešvarumus pakelia dažniau pliaupiantis lietus. Todėl norint, kad visus metus automobilio kėbulas būtų ne tik gražus, bet ir sveikas, reikėtų jį reguliariai plauti.
Apsisaugoti nuo mechaninių kėbulo pažeidimų gana sudėtinga, nes jų gali atsirasti pačiu netikėčiausiu metu ir nebūtinai dėl savininko kaltės. Nuo korozijos apsaugoti automobilio kėbulą daug paprasčiau.
Kaip dažnai plauti ir kodėl?
„Nuplauti automobilį kartą per mėnesį nepakanka: eksploatuojant transporto priemonę kasdien, tą vertėtų daryti bent sykį per savaitę, o žiemą dar dažniau. Taip pat nereikėtų apsiriboti vien išoriniu kėbulo plovimu: daug druskų, dulkių, šiukšlių ir kitų koroziją skatinančių elementų padengia dažnai rūdijančią vietą – dugną. Gerai jį išplauna retas savarankiškai tuo užsiimantis vairuotojas. Dėl to ir gimsta posakiai: „Plauk neplovęs, vis vien rūdija“, nors to galima išvengti“, – aiškina automobilių švaros ekspertas, „PRO BRO Express“ Kauno regiono tunelinių plovyklų vadovas Tautvydas Žioba.
Kai kurie savarankiškai savo transporto priemones plaunantys vairuotojai aukštu slėgiu praplauna ratų arkas, o po dugnu nepalenda beveik niekas. Dėl to rekomenduojama bent jau blogiausiomis oro sąlygomis apsilankyti specializuotose plovyklose, nes jose galima pasirinkti plovimo programas, kurios padės palaikyti švarų ir kokybiškai apsaugotą automobilio dugną.
„PRO BRO“ ekspertas pažymi, kad dažniau plauti reikia automobilius, jau turinčius nedidelių mechaninių pažeidimų, pavyzdžiui, akmenukų įdaužų. Tose vietose gali būti pažeisti dažų ar lako sluoksniai, kurie saugo transporto priemonės kėbulą nuo kenksmingų cheminių junginių, taip pat užtikrina estetišką išvaizdą.
„Rekomenduotina rinktis plovimo programas, kuriose yra naudojamas vaškas. Automobilio kėbulo nupurškimas vašku yra ne tik geras būdas užtikrinti, kad nešvarumai ilgiau neprilips, bet ir tinkama prevencinė priemonė kovojant su kėbulo spalvos blukimu ar tos pačios korozijos atsiradimu“, – pataria T. Žioba.
Savo pavyzdžiu jis prisipažįsta, kad į tunelines plovyklas nuosavu automobiliu pakeliui į namus užsuka reguliariai, dažniau nei kartą per savaitę. Tai leidžia mėgautis tvarkingu automobiliu, o kokybiškam plovimui tunelinėje plovykloje pakanka ir vos keleto minučių.
