Islandija – išskirtinės gamtos ir unikalaus kraštovaizdžio šalis. Kalnai ir slėniai, ledynai ir lavos laukai traukia net daug pasaulio mačiusius žmones. Apie pirmą valstybę, pripažinusią Lietuvos nepriklausomybę, lietuviai žino nemažai, tačiau vis dar nedrąsiai renkasi šią kelionių kryptį.
Salą puikiai pažįstantis gidas Artūras Mkrtūmian sako, kad keliautojus neretai sustabdo atšiauraus klimato ar sudėtingos kelionės baimė. Nors iš tiesų Islandijos sostinę Reikjaviką galima pasiekti vos per kiek daugiau negu 4 valandas trunkančiu tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus oro uosto su „Play Airlines“.
Kuo Islandija nustebina vasarą?
Lietuvoje vasarą išauga purškalų nuo uodų pardavimai. Kartais keliautojai šių priemonių pasiima net skrisdami iš Vilniaus į Reikjaviką, kad nereikėtų pirkti Islandijoje. „Islandija – viena iš retų pasaulio vietų, kur uodai nesiveisia“, – pastebi kelionių vadovas Artūras. Bet jis iškart priduria, kad purškalai pravers, nes uodų vietą saloje užima mašalai.
„Lyginant su žiemos periodu, vasarą atsiveria pats ryškiausias šalies grožis, o ir susisiekimas – kur kas patogesnis. Atšiauriais žiemos mėnesiais keliauti po šalį yra žymiai sudėtingiau, ypač norint pasiekti atokesnius objektus“, – dėsto gidas.
Atvykusius į salą iš Lietuvos vasarą pirmiausia nustebina čia tvyranti šviesa. Birželio ir liepos mėnesiais saulė pasislepia vos keletui valandų. Bet net ir po saulėlydžio nebūna „nors pirštu į akį durk“. Vasaros tamsa Islandijoje netiršta.
Tinka ir ilgajam savaitgaliui
„Atrask Islandiją“ kelionių vadovas A. Mkrtūmian Islandiją tyrinėja ne vienerius metus, tačiau ši šalis jo nepaliauja stebinti. Jis sako, kad po Islandijos keliauti po pasaulį tampa nebe taip įdomu, nes sala gausiai pripildo kelionių įspūdžių bagažą ir savotiškai pakelia standartus, išlepina keliautojus. „Patyrę Islandiją žmonės vėliau prisipažįsta, kad tokių stiprių emocijų, atradimo džiaugsmo niekur kitur nebepatiria“, – įspėja gidas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Islandija pasimėgauti galima ir ilgąjį savaitgalį – pakankamai trumpą laiką. Tokia kelionė dabar yra dar patogesnė ir labiau prieinama, kai Vilnių ir Reikjaviką jungia tiesioginiai skrydžiai.
„Turint tris dienas, tiesiog reikėtų keliauti intensyvesniu tempu, rinktis tik „pagrindinius patiekalus“ – įspūdingiausius lankytinus objektus. Net per trumpą laiką vasarą galima suspėti apsilankyti sustingusios lavos laukuose, juodojo smėlio paplūdimiuose, išvysti ledynų didybę ir kvapą gniaužiančius krioklius. Aišku, susipažinsite ir su sostine Reikjaviku“, – vardija A. Mkrtūmian.
Kuo ypatingas Islandijos oras ir ugnikalniai?
Kelionių vadovas pastebi, kad dažnas svečias iš Lietuvos yra įsitikinęs, jog Islandijoje ypač šalta. „Žinoma, pasitaiko, kad vėjas būna gūsingas ir atšiaurus – nesame įpratę prie tokio. Be to, oras saloje gali pasikeisti labai staiga ir kelis kartus per dieną. Tačiau keliaujant vasarą tikėkitės 15–20 laipsnių šilumos, kuri yra ideali žygiams. O jeigu per kelionę pritrūks šilumos, visada yra karštosios versmės, kuriose ištirpsta nuovargis ir laikas“, – dalijasi A. Mkrtūmian.
Gidas girdi ir nuogąstavimų dėl ugnikalnių. „Iš tiesų, ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje nėra tokie grėsmingi ir baisūs, kaip gali pasirodyti žiūrint televizijos žinias. Patys islandai ugnikalnio išsiveržimą veikiau vertina kaip fejerverkų šou. Šis reiškinys ypač suaktyvina turizmą Islandijoje, pritraukia smalsuolių iš viso pasaulio“, – dėsto A. Mkrtūmian.
Ugnikalnio išsiveržimą jis pats prilygina žaibavimui: galima stebėti įspūdingą reiškinį, tik reikia laikytis elementarių saugumo taisyklių, t. y. per perkūniją nestovėti po medžiu. Atitinkamai, norint apžiūrėti lava pulsuojantį ugnikalnį, būtina laikytis saugumo priemonių ir vaikščioti tik nustatytais maršrutais.
Šiuo metu vienintelė teritorija, į kurią draudžiama patekti, yra maždaug 5 kv. kilometrai aplink išsiveržusį ugnikalnį, kai visos salos plotas siekia per 100 tūkst. kv. kilometrų. Teritorijoje aplink veikiantį ugnikalnį policija ir gelbėtojai saugo keliautojus, neleisdami patekti pernelyg arti.
Lėktuvų skrydžių šis gamtos reiškinys netrikdo – susisiekimas oru vyksta sklandžiai.
Reikjavikas – ir patogi tarpinė stotelė
A.Mkrtūmian atkreipia dėmesį, kad dalis turistų Islandiją renkasi kaip tarpinę stotelę – skrydis iš Vilniaus į Reikjaviką atveria daugiau kelionių galimybių tiek į JAV, tiek į Farerų salas ar Grenlandiją. „Pasėdėsite porą valandų lėktuve ir nusileisite didžiausioje pasaulio saloje. Grenlandija pakerės ledkalniais, fiordais, galbūt išvysite net baltųjų lokių. O vietinių gyventojų inuitų kultūra – be galo įdomi ir unikali“, – teigia kelionių vadovas.
Kalbėdamas apie Farerų salas, kurias iš Reikjaviko galima pasiekti per mažiau negu 2 valandas, A. Mkrtūmian sako, kad jos yra vadinamos vienu dideliu nacionaliniu parku – jokio miesto šurmulio, laukinė gamta, vandenyno stichijos per tūkstančius metų suformuoti kraštovaizdžiai. Ši kelionių kryptis vasarą nėra tokia populiari kaip Islandija, tad tyrinėti Farerus paprasta išvengiant didesnio turistų srauto ir mėgaujantis tykia salų atmosfera.
