Kad leisti laisvalaikį prie vandens būtų ne tik smagu, bet ir saugu, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) visuomenės sveikatos specialistai primena, kokie pavojai slypi vandenyje, kaip elgtis prie vandens ir vandenyje, kad išvengtume nelaimių, ir ką daryti, jei ji vis dėlto įvyks.
Pagrindinės elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklės
„Maudymasis vandens telkiniuose bus saugus, jei ne tik prisiminsime pagrindines elgesio vandenyje ir prie vandens taisykles, bet ir jų laikysimės”, – sako SMLPC Neinfekcinių ligų prevencijos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Ignas Keras, rekomenduojantis poilsiautojams maudynėms rinktis gerai žinomą paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai, o nežinomų paplūdimių ar poilsiaviečių vengti.
„Šokinėdamas į vandenį nežinomoje vietoje, žmogus gali susižaloti ar patirti įvairių traumų atsitrenkęs į dugne esančius daiktus. Labai svarbu nepažeisti ir kitų saugaus elgesio vandenyje taisyklių: neplaukti už plūdurų, net jei esate geras plaukikas, neplaukti į laivų farvaterį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes jus gali įtraukti po laivo sraigtais. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, nevaikščiokite ir neišdykaukite valtyje, nes jiems apvirtus galite nukęsti”, – vandenyje tykančius pavojus vardija specialistas.
Ignas Keras rekomenduoja nešokti staiga į vandenį pavalgius, pasikaitinus saulėje, o prieš einant paplaukioti, apsišlakstyti ežero, upės ar jūros vandeniu, kad nesutrauktų mėšlungis. O maudytis išgėrus alkoholinių gėrimų, žaibuojant ar griaudžiant perkūnui – griežtai draudžiama.
Vienas iš skendimų rizikos veiksnių yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Dėl šios priežasties itin svarbūs yra veiksmai, apribojantys alkoholio vartojimą prie vandens telkinių, ypač tose savivaldybėse, kuriose nuskęsta daugiausiai žmonių. Didelis pavojus nuskęsti gresia vaikams, kurie nemoka plaukti, maudosi be suaugusiųjų priežiūros, neleistinose vietose.
Vaikai neretai vandenyje elgiasi nerūpestingai, nesugeba įvertinti pavojaus, o pervertinę savo jėgas, nuplaukia per toli, pavargsta ir pradeda skęsti. „Tad nors nuskendusiųjų skaičiaus santykis tarp vaikų ir suaugusiųjų rodo, jog pagrindinė problema šiuo metu yra ne vaikų, bet suaugusiųjų skendimai, akivaizdu, jog ankstyvoje vaikystėje pradėję diegti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje įpročius bei išmokę vaikus plaukti, ateityje išvengtume daugybės skaudžių netekčių. O geriausias laikas išmokti plaukimo technikos pagrindų – jaunesnysis mokyklinis amžius”, – sako I. Keras.
Specialistas labai prašo tėvų nepalikti prie vandens mažamečių vaikų be priežiūros. Būtina stebėti, kad vaikai nestovėtų ir nežaistų ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas ir pan. Ir pabrėžia, kad labai svarbu, kad kiekvienas poilsiaujantis prie jūros mokėtų atskirti paplūdimio vėliavų reikšmes.
Paplūdimio vėliavų reikšmės
Pajūryje iškelta žalia vėliava reiškia, kad maudytis saugu, rizika itin menka. Geltona vėliava – maudytis pavojinga: bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo, todėl silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį, o kitiems reikia būti ypač budriems.
Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA: stiprus bangavimas ir povandeninės srovės. Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.
Kaip suteikti pagalbą skęstančiajam
Jeigu pats pradėjote skęsti, pasistenkite nepanikuoti, įkvėpkite kuo daugiau oro ir bandykite atkreipti į save dėmesį, pvz., intensyviai mojuodami rankomis. Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Kol atvyks pagalba, gelbėdami skęstantįjį pasinaudokite gelbėjimo priemonėmis (gelbėjimo ratas, valtis ir kt.) arba parankinėmis priemonėmis, kurios neskęsta (kamuolys, čiužinys ir kt.). Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Gal jums pavyks priplaukti prie jo su valtimi, vandens dviračiu arba kita gelbėjimo ar parankine neskęstančia priemone ir per saugų atstumą, kad skęstantysis negalėtų jūsų sugriebti, paduoti jam lazdą, šaką ar kitą tinkamą daiktą.
„Įsidėmėkite: kad ir kaip norite padėti skęstančiajam, gelbėti jį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai, nes kitaip užuot padėję galite prisišaukti daugiau bėdų”, – SMLPC Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė. .
Jeigu jau atsitiko nelaimė ir jei gaivintojų yra keli, tai vienas iš jų pradeda gaivinimą, kitas kviečia pagalbą. Jeigu pirmąją pagalbą teikiantis asmuo pavargo, gaivinimą gali tęsti kitas asmuo. Prieš pradėdami gaivinti, skenduolį paguldykite ant nugaros, būtinai ant kieto pagrindo, atloškite galvą ir pakelkite smakrą. Bet jei įtariate, kad nukentėjusysis galėjo patirti stuburo traumą, pvz., nardydamas, galvos atlošti nereikia. Tokiu atveju tik pakelkite žandikaulį į viršų. Skenduolį visada reikia pražiodyti ir išvalyti iš burnos svetimkūnius.
„Jeigu laukiant, kol atvyks greitoji pagalba (GMP) jums teks patiems gaivinti skenduolį, nepamirškite, kad suaugęs ir vaikas gaivinami skirtingai. Be to, gaivinant skenduolį labai svarbu taisyklingai dirbti rankomis, nes tinkama rankų padėtis užtikrina veiksmingesnį gaivinimą ir nepakenkiama žmogui”, – sako V. Dubinskienė.
Kaip gaivinti suaugusįjį
Gaivinant suaugusiuosius, reikia padėti vienos rankos delną ant krūtinkaulio centro (linijoje tarp spenelių), kitą ranką padėti tiesiai ant pirmos rankos ir spausti krūtinkaulį. Rankų pirštai gali būti sunerti arba ištiesti. Kitaip paspaudimų veiksmingumas gali sumažėti arba galite netyčia pažeisti krūtinę. Jei gelbėjamojo krūtinė šlapia ir rankos nuo krūtinės slysta, ją galima užkloti plonu audiniu. Svarbi ir krūtinės ląstos paspaudimus darančio gaivintojo kūno padėtis: geriausia gaivinti atsiklaupus šalia nukentėjusiojo, keliai turi būti šiek tiek praskėsti, kad išlaikytumėte pusiausvyrą, rankos per alkūnes ištiestos, pečių juosta turi būti tiesiai virš plaštakų.
Atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ne mažesniu nei 100 kartų per minutę dažniu (bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę), po to 2 kartus įpūskite oro į burną. Kartokite tai santykiu 30:2, kol bus atneštas automatinis išorinis defibriliatorius (AID) ar atvyks greitoji pagalba.
Krūtinės ląstos paspaudimai varinėja kraują, kai to nedaro širdis. Krūtinkaulį reikia paspausti 5–6 cm gilumu, paspaudimai turi būti vienodi, be trūkčiojimų, o atliekant paspaudimus ir atleidimus, tarp jų negalima daryti pauzių. Paspaudimo metu krūtinės siena ir širdis spaudžiamos kartu, kraujas išstumiamas iš širdies. Jei rankos nuslydo, reikia vėl surasti tinkamą padėtį ir tęsti paspaudimus. Jie skaičiuojami garsiai, nes tai padeda kontroliuoti save. Atgaivintą nukentėjusįjį patogiai ir stabiliai paguldykite ant šono.
Kai gaivinate vyresnį nei 1 metų vaiką
Gaivindami vyresnį nei 1 metų vaiką, atloškite jo galvą ir pakelkite smakrą, uždėkite ranką ant kaktos, o smiliumi ir nykščiu užspauskite nosį. Vaiką pražiodykite ir laikykite jo smakrą pakeltą, o patys įkvėpkite oro ir sandariai apžiokite vaiko burną. Ramiai įpūskite oro į vaiko burną ir stebėkite, ar pakyla krūtinės ląsta. Įpūtimas turi trukti 1–1,5 sek. Gaivindami visą laiką laikykite vaiko galvą atloštą, o smakrą pakeltą, bet periodiškai atsitraukite nuo nukentėjusiojo burnos ir stebėkite, kaip orui išeinant nusileidžia krūtinės ląsta.
Vaikams spauskite apatinę krūtinkaulio dalį, o kad nespaustumėte viršutinės pilvo dalies, suraskite krūtinkaulio kardinę ataugą (ji yra toje vietoje, kur susijungia apatiniai šonkauliai) ir krūtinkaulį spauskite per vieno piršto plotį aukščiau šio taško. Paspaudimų gylis turėtų būti ne mažesnis kaip trečdalis krūtinės ląstos skersmens. Paspaudimus, kaip ir suaugusiesiems, atlikite 100 kartų per minutę dažniu (bet ne daugiau nei 120 kartų per minutę).
Įpūtimai laikomi efektyviais, jei vaiko krūtinės ląsta pakyla ir nusileidžia taip pat, kaip normaliai kvėpuojant. Gaivindami kartokite paspaudimus ir įpūtimus santykiu 30:2 penkis kartus, po kiekvieno įpūtimo leiskite krūtinei pakilti ir nusileisti. Maždaug po 2 min. nuo vaiko gaivinimo pradžios patikrinkite, ar yra pulsas. Vaiko pulsas lengviausiai apčiuopiamas miego ar šlaunies arterijų vietoje. Pulso tikrinimas neturi užtrukti ilgiau nei 10 sekundžių. Ši gaivinimo veiksmų seka kartojama tol, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba arba vaikas pradės savarankiškai kvėpuoti. Kai jis pradeda savarankiškai kvėpuoti, paguldykite jį ant šono (jei įtariama stuburo traumą, palikite gulėti ankstesnėje padėtyje ir toliau stebėkite jo būklę – ar jis sąmoningas, kvėpuoja ir kt.), kol atvyks greitoji medicinos pagalba.
„Nebijokite gaivinti žmogaus, nes svarbiausia vertybė yra gyvybė, o laiku suteikta pirmoji pagalba padidina jo šansus išgyventi ir toliau gyventi visavertį gyvenimą, – sako V. Dubinskienė, primindama, kad vanduo neatleidžia klaidų. – Būkime saugūs ir saugokime savo artimuosius, kad poilsis prie vandens suteiktų tik gerų įspūdžių.”
