Sausį skambiai pranešta, kad posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Ši skambi žinia netruko apskrieti aplink pasaulį. Jau nuo 2026 m. Lietuva, skirdama bent 5 proc. nuo BVP, pagal šį kriterijų, taptų pirmaujančia valstybe NATO. Bet ar tai reiškia, jog Lietuva šio ciklo gale taps tokia karine galia, su kuria verta skaitytis?
Imkime jautį už ragų. Stipri ekonomika – pinigai yra galingos kariuomenės pagrindas. Lietuva praeitais metais pasaulyje užėmė garbingą 66 vietą, pagal gynybos biudžetą. Panašų biudžetą turėjo tokios lentelės “kaimynės” kaip Jordanija ar Ekvadoras.
Tačiau, norint pasiekti 5 proc., valstybei savo biudžetą reikės padidinti bent jau iki 5 mlrd. eur. Tai leistų Lietuvai, pagal gynybos biudžetą, pakilti į maždaug 47 vietą. Remiantis tarptautiniu karinės galios indeksu, 2024 m. panašų biudžetą turėjo tokios valstybės kaip Austrija, Čilė. Nedaug atsiliktume ir nuo Egipto, Graikijos. Atrodytų šuolis neįspūdingas. Bet jei pažvelgtume į gyventojų populiaciją, Austrija turi apie 9 mln., Čilė – 18.6 mln. gyventojų. Tai 6 kartus daugiau nei yra gyventojų Lietuvoje. O štai Egipto populiacija siekia 111 mln. gyventojų ir vis dar intensyviai auga.
Galime konstatuoti, kad net tokia mažos populiacijos šalis kaip Lietuva, gali susilyginti karine galia su daug didesnėmis valstybėmis. Jei ta galia paremta stipria ekonomika. Jei Lietuva gali sau leisti tokį gynybos biudžetą, tai mus įrašo į ekonomiškai išsivysčiusių valstybių elitą.
Vis tik pinigai nekariauja. Kariauja už juos įsigyta technika ir ją valdantys žmonės. Skambiausias pirkinys, – 44vnt. tankų Leopard 2A8. Tokį kiekį tankų šiuo metu turi Danija ir Norvegija – 81vieta reitinge. Tiesa, verta pastebėti, kad statistika neatskleidžia visko. 44 naujausi Leopard tankai gali nugalėti ir 340 techniškai pasenusius Uzbekistano turimus sovietinius tankus. Nors pagal turimų tankų kiekį jis rikiuojasi net 36 lentelės vietoje.
Tas pats pasakytina ir apie kitą techniką. Lietuva pagal turimas modernias savaeiges haubicas rikiuojasi 76 vietoje. Tačiau pridėjus 18 naujai įsigyjamų “Ceasar”, ir užsiminus, kad planuojama turėti ir 3 artilerijos batalioną, šis skaičius priartėtų prie 57-60 vnt. Kas priartintų mus prie Italijos, aplenktume Argentiną, Čekiją.
Tikriausiai įspūdingiausias pirkinys, apie kurį tik patyliukais šnabždamasi, yra Patriot oro gynybos sistemos įsigyjimas. Bent vieną, milijardą dolerių (be amunicijos) kainuojančią oro gynybos sistemą turi tik 19 pasaulio valstybių. Prisipažinkite, juk smagu sakyti, kad mes turėsime tiek tankų, kaip Norvegija, haubicų, kaip Italija ir būsime oro gynybos sistemų elite, kaip graikai.
Tačiau karo fronte kariauja ne pavienės sistemos, bet jų visuma. Taip – Lietuva ženkliai sustiprintų savo karinę galią 2030 metais. Tačiau pavieniui be NATO, Lietuva neturi nė vieno naikintuvo, ar atakos sraigtasparnio, jog galėtų vadintis tikra karine galia. O kur dar vis tobulėjančios naujos karinės technikos sistemos kaip dronai, robotizuoti atakos šarvuočiai. Mums patiems reikia vystyti tas sritis, kurios keis kariavimo pobūdį ateityje.
Galų gale yra pati didžiausia problema – dramblys kambaryje, apie kurį labai mažai kalbama ir dar mažiau daroma. Problema, dėl kurios kasmet mes be karo, be mūšio prarandame ne vieną “brigade”. Tai tragiškas Lietuvos gimstamumas. Jei visuomenė nesusiims, o valstybė nepajėgs visuomenei padėti, anksčiau ar vėliau mes prarasime viską, ką mūsų protėviai tiek metų gynė.
Giedrius Iškauskas | pamatyti.lt
