Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išrašoma daugiausia receptų antidepresantams. Pasak ekspertų, trumpos dienos ir saulės šviesos trūkumas gali lemti nuotaikų svyravimus bei sezoninius afektinius sutrikimus, o apsisaugoti nuo to gali padėti reguliari fizinė veikla, socialiniai ryšiai, pozityvus mąstymas ir laiku suteikta emocinė pagalba.
Nuotaikos sutrikimai – dėl saulės trūkumo
Pernai Vilniuje žiemos mėnesiais vidutinė saulės spindėjimo trukmė buvo 29 min., kai vasaros metu – net 258 min. arba bene 9 kartus daugiau, rodo meteorologinių stebėjimų archyvo duomenys. Panaši tendencija buvo matoma ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Telšiuose bei kituose šalies miestuose.
Pasak psichologės Rimantės Šilauskienės, šaltuoju metu jaučiamas saulės šviesos trūkumas gali sutrikdyti biologinius ritmus, sukelti nuotaikų svyravimus, nuovargį ir net depresijos simptomus.
„2008 m. klinikinė psichologė dr. Kelly Rohan pastebėjo ryšį tarp sezoninių pokyčių ir depresijos epizodų. Jos vadovaujami Vermonto universiteto tyrimai, trukę 5 metus, atskleidė, kad sezoniniu afektiniu sutrikimu sergančių asmenų nuotaika žiemą pablogėja, o tai susiję su sumažėjusiu saulės spindulių poveikiu. Be to, Nyderlandų mokslininkų 2009 m. atliktas tyrimas, kuriam pasitelkti duomenys iš Nyderlandų bendrosios praktikos informacijos tinklo, taip pat patvirtino, kad visose pacientų grupėse nuo 30 iki 60 metų žiemą antidepresantų vartojama iki 35 proc. daugiau nei vasarą“, – sako R. Šilauskienė.
Psichologė atkreipia dėmesį, jog kartais visuomenėje terminu „depresija“ apibūdinama tiesiog prislėgta nuotaika, nors tikroji klinikinė depresija yra daug sudėtingesnė bei ilgalaikė būklė.
„Daugelis prislėgtą nuotaiką maišo su depresija, nes abi būsenos turi panašių simptomų, visgi skirtumai yra dideli. Liūdesys nesutrikdo kasdienės veiklos, tuo tarpu depresija apima gilų liūdesį, kuris jaučiamas kaip visą kūną apimanti ir slegianti savijauta, sunkumas atliekant paprastas užduotis, palaikant santykius. Dažnai pasireiškia ir sunkesni simptomai, tokie kaip miego, apetito pokyčiai ir kt. Bet kuriuo atveju, kelias savaites jaučiant liūdesį, būtina nedelsti ir pasirūpinti savo emocine sveikata, kreiptis pagalbos į kvalifikuotą specialistą“, – pabrėžia psichologė.
Svarbu nedelsti kreiptis pagalbos
Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, pažymi, kad pas psichinės sveikatos specialistus laiku kreiptis ypač svarbu tais atvejais, kai žmogus jau jaučia pirmuosius depresijos požymius − tuomet suvaldyti ligą tampa paprasčiau.
Pasak jo, tokios pagalbos įprastai tikimasi gauti kuo skubiau, tad dažnai gyventojai, nenorėdami ilgai laukti patekimo pas specialistą, pasirenka privačias gydymo įstaigas.
„Rimtos emocinės problemos, be abejo, turi būti sprendžiamos nedelsiant. Pastebime, kad didėjant visuomenės informuotumui apie psichologinių problemų sprendimą, daugėja darbdavių, priimančių sprendimą darbuotojams suteikti privatų sveikatos draudimą, kuris kompensuoja ir psichoterapijos paslaugos. Be to, privataus draudimo paslaugą gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti ir patys“, – sako A. Zinevičius.
Pasak eksperto, sveikatos draudimas suteikia galimybę greičiau pasirūpinti savo psichine sveikata ir gauti kokybiškas gydymo paslaugas. Visgi verta nepamiršti, kad tokios paslaugos kompensuojamos tik tada, kai psichologas ar psichoterapeutas turi licenciją ir dirba ją turinčioje gydymo įstaigoje.
Gerai psichinei savijautai – paprasti veiksmai
Psichologė R. Šilauskienė pataria susikurti kasdienę rutiną, kuri padės apsisaugoti nuo emocinių iššūkių žiemą:
- Reguliariai mankštinkitės, nes fizinis aktyvumas skatina endorfinų, taip vadinamų „laimės hormonų“ gamybą, padeda sumažinti stresą ir pagerina bendrą savijautą. Net trumpa treniruotė ar jogos užsiėmimas namuose gali turėti reikšmingą poveikį nuotaikai;
- Pasivaikščiokite gryname ore, nes buvimas lauke, net jei diena debesuota, padeda organizmui gauti natūralios šviesos, kuri reikalinga melatonino ir serotonino pusiausvyrai palaikyti. Pasivaikščiojimai taip pat skatina atsipalaidavimą ir suteikia energijos.
- Palaikykite ryšius su šeima ar draugais, nes bendravimo su artimaisiais metu išsiskiriantis oksitocinas sukuria artimo ryšio ir saugumo jausmą, taip stiprina emocinį atsparumą.
- Taip pat įvairūs užsiėmimai (piešimas, rašymas, mezgimas, grojimas muzikos instrumentu ir pan.) padidina endorfinų, dopamino ir serotonino kiekį organizme. Bendrai vertinant, kūrybinė veikla padeda nukreipti mintis pozityvesne kryptimi ir mažina nerimą.
- Įvairios meditacijos, dėkingumo praktikos, kvėpavimo technikos gali nuraminti protą, o dienoraščio rašymas – padėti išjausti susikaupusias emocijas ir taip sumažinti vidinę įtampą.
