Saulės paviršiuje aptikta daugiau kaip 800 000 km ilgio didžiulė vainiko skylė, išleidžianti į Žemę greitą Saulės vėją. Tikimasi, kad šis reiškinys sausio 31 ir vasario 1 d. sustiprins Saulės pašvaistes. Saulės vėjas, judantis didesniu nei 500 kilometrų per sekundę greičiu, gali sukelti nedideles geomagnetines audras. Dėl šių trikdžių aukštesnėse platumose gali būti ryškios šiaurės ir pietų pašvaistės, o tai pagerins matomumą poliarinių pašvaisčių mėgėjams.
Didelio greičio Saulės vėjas artėja prie Žemės
Remiantis spaceweather.com, vainiko skylės – tai sritys, kuriose Saulės magnetinis laukas atsiveria ir leidžia Saulės vėjui išsiveržti. Šios sritys ekstremaliose ultravioletinėse nuotraukose atrodo tamsesnės, nes jose nėra uždarų karštų dujų. Dabartinė vainiko skylė, kurios skersmuo daugiau nei 62 kartus didesnis už Žemės skersmenį, į kosmosą išmeta galingą įkrautų dalelių srautą, kurio dalis turėtų pasiekti Žemės magnetosferą.
Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) šiam laikotarpiui paskelbė G1 geomagnetinės audros pavojaus signalą. Pagal G skalę nuo G1 (nedideli) iki G5 (ekstremalūs) šie trikdžiai skirstomi pagal jų intensyvumą. Nors G1 audros paprastai sukelia nedidelius elektros tinklų ir palydovų veikimo sutrikimus, jos gali gerokai sustiprinti pašvaistes.
Poveikis poliarinėms pašvaistėms ir kosminių orų prognozėms
Saulės vėjas, susidūręs su Žemės magnetiniu lauku, sužadina deguonies ir azoto atomų energiją viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, todėl netoli ašigalių stebimos akinančios pašvaistės. Ekspertai teigia, kad nors G1 audros nėra retos, jų poveikis pašvaistėms gali būti skirtingas. Kosminius orus vis dar sunku prognozuoti, todėl neaišku, koks bus būsimų reiškinių intensyvumas.
