Fizinėms SIM kortelėms, kurios nuo 1990-ųjų buvo mobiliojo ryšio standartas, gręsia išnykimas. Siekdami sutaupyti vidinės erdvės komponentams, pvz., baterijoms, telefonų gamintojai visiškai pašalina fizinius lizdus. Apple pradėjo šį pokytį su „iPhone 14“, o dabar Google pasekė jo pavyzdžiu – naujos „Pixel 10“ serijos modeliai JAV rinkoje yra tik su eSIM. Tačiau šis perėjimas susiduria su sunkumais, kurie parodo, kad ši technologija dar nėra visiškai patogi vartotojams.
SIM kortelės evoliucija
Dešimtmečius fizinės SIM kortelės buvo praktiškai atliko savo darbą be problemų: jei vartotojas keisdavo įrenginį, jis tiesiog perkeldavo plastikinį lustą. Tai veikė akimirksniu, be operatoriaus įsikišimo.
eSIM, priešingai, priklauso nuo programinės įrangos perkėlimo, kuris yra linkęs į sutrikimus. Kai eSIM perkėlimas nepavyksta, telefono numeris faktiškai patenka į nežinią, o tai sukelia erzinantį ryšio nutrūkimą tarp vartotojo ir jo paslaugų teikėjo, kurio išsprendimui gali prireikti nemažai laiko.
Autentiškumo spąstai
Didžiausias eSIM ekosistemos trūkumas yra tai, kad tapatybės patvirtinimui naudojami SMS pranešimai.
Kadangi telefono numeriai yra pagrindiniai bankų, programėlių ir paslaugų teikėjų identifikatoriai, operatoriai naudoja SMS daugiafaktorinį autentifikavimą (2FA), kad patikrintų paskyros pakeitimus. Tai sukuria užburtą ratą:
- eSIM perkėlimas nepavyksta, todėl telefonas netenka ryšio.
- Vartotojas bando susisiekti su operatoriaus pagalbos tarnyba arba prisijungti, kad iš naujo atsisiųstų eSIM.
- Operatorius siunčia patvirtinimo tekstą SMS į telefono numerį.
- Vartotojas negali gauti teksto, nes eSIM neveikia.
Išvada: per ankstyvas standartas?
Nors tokie operatoriai kaip „Google Fi“ siūlo pažangesnius patvirtinimo metodus (naudodami „Google“ paskyros saugumą, o ne SMS), dauguma didžiųjų operatorių atsilieka.
