Kaip rodo naujausia NATO statistika, daugiausiai lėšų gynybai pagal BVP skiria Lenkija 4,12 proc. Antroje vietoje, aplenkdama JAV (3.38 proc.), atsidūrė Estija su 3,43 proc. Lietuva su savo skiriamais 2,85 proc. rikiuojasi 6 vietoje. Lietuvą, be Estijos, aplenkė ir Latvija, skirianti 3,15 proc. nuo BVP.
Nors net 23 NATO valstybės 2024 m. deklaruoja pasiekusios būtiną 2 proc. nuo BVP ribą, pagrindinės NATO lyderės JAV skiriamos lėšos gynybai ir toliau mažėja. Tas tarsi prieštarauja Baideno valdomų demokratų pažadams visapusiškai garantuoti, jog “nė colis” NATO valstybių žemės neatsidurtų po priešo kojomis. Jei tokios tendencijos išsilaikys, prognozuojama, kad 2034 m. biudžetas gali siekti vos 2,5 proc. BVP. Kai 50-metų vidurkis siekė 4,2 proc.
Lietuva viešai deklaruoja norinti pasiekti 3 proc. nuo BVP dar šiais metais. Tačiau dėl vidinių politinių nesutarimų ir rinkiminių metų kovų, pasiekti susitarimą sekasi sunkiai. Vis tik procesai juda į priekį. Birželio 18d. balsavime, Seime buvo priimtas sprendimas pratęsti bankų solidarumo mokestį iki 2025m. Numatoma, kad šis bankų solidarumo įnašas bus planuojamo steigti Valstybės gynybos fondo dalis.
Lietuva nuo mažesnės Estijos atsilieka ne tik pagal gynybai skiriamas lėšas nuo BVP, bet ir vertinant bendrą karinę galią. Globalios galios reitinge (Global firepower 2024) tarp visų pasaulio valstybių Estija užima 87 vietą. Iškart po jos rikiuojasi Lietuva – 88 vieta. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, jog Estijai priskaičiuojami 6 HIMARS technikos vienetai, kurių ji dar neturi. Lietuva yra užsisakiusi 8 HIMARS. Latvija Globalios karinės galios reitinge užima 99 vietą.
