Nors daugumos lietuvių virtuvės spintelėse vyrauja grikiai, ryžiai ir avižiniai dribsniai, vertėtų parduotuvių lentynose paieškoti ir rečiau naudojamų, kitų tautų pamėgtų kruopų, kurios paįvairins racioną.
Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad naudingiausios mums – kuo mažiau apdorotos kruopos: tiek mūsų kraštuose vartotos šimtmečiais, tiek egzotiškesnės: bolivinė balanda, burnotis. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva primena, kad kruopos, ypač pasižyminčios didesniu baltymų kiekiu, yra pigesnė mėsos ir kiaušinių alternatyva, todėl verta pasidomėti akcijomis ir nusipirkti jų daugiau.
Vertingiausios – visagrūdės kruopos
Vyresnioji karta gerai pamena vaikystės manų košę, kurią mamos ar močiutės gausiai skanindavo sviestu ir uogiene, tačiau dabartiniams vaikams ji nėra specialistų rekomenduotinas vertingas patiekalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, kad visos kruopos yra kompleksinių angliavandenių šaltinis: „Tik vienose jų angliavandenių gali būti daugiau, iki 90 proc.,(jei tai, tarkime, šlifuoti baltieji ryžiai ar manų kruopos), o kitose 55-65 proc. ir jos bus vertingesnės.
Istoriškai susiklostė, kad tam tikros kruopos buvo populiarios viename ar kitame regione – tai priklausė nuo tradicijų ir klimato. Mūsų kraštuose gerai derėjo kviečiai, miežiai, avižos, grikiai, todėl buvo populiarios manų, perlinės, avižinės ir grikių kruopos. Kai atsirado daugiau galimybių rinktis, buvo galima neapsiriboti įprastais maisto produktais, o iš jų įvairovės išskirti naudingiausius organizmui ir įtraukti juos į savo mitybą“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.
Gydytoja dietologė pažymi, kad kiekvienoje maisto produktų grupėje taip išskiriami vertingiausieji, turintys daugiausia maistingų medžiagų: „Tad grūdinių kultūrų grupėje geriausios yra viso grūdo kruopos, jos yra maistingesnės už gausiai apdorotas: šlifuotus skaldytus baltus ryžius, manus, kuskusą. Tad dabar patartina vaikus nuo pat mažens pratinti prie kuo įvairesnių visagrūdžių košių: jos suteiks didesnės naudos organizmui. Be to, parduotuvėse galima rasti ir vertingomis medžiagomis praturtintų apdorotų kruopų: pavyzdžiui, manų kruopų su sėlenomis.“
Senovinės kruopos tinkamos netoleruojantiems glitimo
Nors iš Azijos kilusios ir į Europą vėliau atkeliavusios soros Lietuvoje augintos jau seniai, ilgai jos buvo tik kambarinių paukščių lesalo svarbiausia sudedamoji dalis. Pasak gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, tiek soros, tiek iš Pietų Amerikos atkeliavusios bolivinės balandos, o iš Azijos – burnočiai yra tikras augalinių baltymų šaltinis. „Be to, išsivysčiusiose šalyse vis daugėja žmonių, turinčių įvairių alergijų, virškinimo sutrikimų ar netoleruojančių tam tikrų maisto medžiagų. Todėl atsigręžiama į kruopas, kuriose nėra glitimo. Tiek bolivinės balandos, tiek burnočiai dar vadinami pseudokruopomis (nes iš esmės yra sėklos) arba senovinėmis kruopomis, nes jos žmonijos istorijoje vartotos jau labai seniai, kelis tūkstančius metų, o į šiaurės kraštus buvo atvežtos gerokai vėliau.“
Tačiau dr. E. Gavelienė pastebi, kad įprastų mums kruopų neverta išbraukti iš raciono ir vartoti tik naujesnes, madingesnes – šios tik paįvairina mitybą ne tik žmonėms, kuriems nustatyta celiakija, bet ir visiems kitiems. „Tiek sorose, tiek burnočio ir bolivinės balandos kruopose randama B grupės vitaminų, ypač vitamino B1, antioksidantų, biologiškai aktyvių medžiagų. Jos ypatingos tuo, kad turi daugiau už kitas kruopas (išskyrus grikius) žmogui būtinų nepakeičiamų amino rūgščių. Šios kruopos (kartu su populiariaisiais grikiais) vertinamos kaip augalinių baltymų ir geležies šaltinis“, – retesnių kruopų naudą pažymi gydytoja dietologė.
Atsisukama į primirštas ar kituose kraštuose populiarias kruopas
„Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad nors populiariausių kruopų trejetukas išlieka toks pat: grikiai, ryžiai, avižos, pastaraisiais metais auga susidomėjimas ir retesnėmis: bolivine balanda, soromis, burnočiu, kuskusu. „Kruopos perkamos ir dėl patrauklios kainos, ir dėl jų universalumo: jos plačiai pritaikomos kulinarijoje – ir ne tik košėms. Turime ir sorų, ir bolivinės balandos miltų, kurie tinka įvairiems kepiniams. Iš burnočio sėklų gaminami spragėsiai, soros naudojamos sriuboms sutirštinti, su jomis ruošiami apkepai, o bolivinė balanda ar kuskusas tinka salotoms.
Be to, kruopos, ypač pasižyminčios didesniu baltymų kiekiu, yra pigesnė mėsos ir kiaušinių alternatyva. Tai tvaresnis pasirinkimas, nes lyginant su raudona mėsa, jos turi gerokai mažesnės neigiamos įtakos aplinkai.“
Ekspertė pastebi, kad pirkėjai šiuo metu ieško pigesnių arba vidutinės kainos kruopų, o brangesnes perka akcijų metu. „Tai dažno pasirinkimo produktas, kuris daugeliui patinka tiek dėl prieinamos kainos, tiek dėl skonio ir universalumo. Įprastai kruopų laikymo sąlygas ir galiojimo terminą gamintojai nurodo pakuotės etiketėje, o ją atidarius, kruopas rekomenduojama suvartoti kuo greičiau. Namuose jas reikėtų laikyti kambario temperatūroje ar vėsesnėje, sausoje vietoje. Atidarius pakuotę geriausia perpilti kruopas į sandarius stiklo arba plastiko indelius – taip išvengsite maistinių kandžių“, – pataria komercijos operacijų vadovė.
Norintiems pigiau apsipirkti ir sutaupyti, specialistė siūlo rinktis privačios etiketės „Rimi“, „Rimi Smart“ ar „Rimi Greatlife“ kruopas. Ji primena, kad tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje www.rimi.lt pirkėjai ras net 700 produktų bene žemiausia įprasta kaina rinkoje: „Yra ir mylimiausių prekės ženklų, ir žemos kainos bei aukštos kokybės „Rimi Smart“ produkcijos – visi šie produktai parduotuvėje pažymėti euro ženklu, tad juos lengvai pastebėsite.“
„Rimi“ siūlo pasigaminti bolivinių balandų krekerius – jie bus puikus užkandis visai šeimai.
Bolivinių balandų krekeriai
Patiekalui reikės:
120 g bolivinės balandos miltų;
60 g ryžių miltų;
2 šaukšteliai rozmarinų;
1 šaukštelio druskos;
0,5 šaukštelio maltų juodųjų pipirų;
1 šaukštelio cukraus;
2 šaukštų alyvuogių aliejaus;
150 ml vandens.
Kaip gaminti:
Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C. Paskleiskite bolivinių balandų miltus ant kepimo skardos ir pakaitinkite, retkarčiais pamaišydami, kad miltai nesudegtų. Kai pajusite malonų kvapą, ištraukite miltus iš orkaitės ir leiskite 5 minutes atvėsti.
Visus produktus sudėkite į virtuvinį kombainą ir sumaišykite iki vientisos masės.
Iš tešlos formuokite rutulį ir padėkite kelioms minutėms pailsėti.
Tešlos rutulį padalykite į 4 lygias dalis. Ant darbo stalo užberkite truputį miltų, kad kočiojant tešla neliptų.
Tešlą kočiokite kuo ploniau.
Dėkite tešlos lakštą į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 180 °C orkaitėje apie 5 minutes.
Iškeptą lakštą sulaužykite norimo dydžio gabaliukais.
Skanaus!
