Pamatyti
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Sportas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Auto
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
PAMATYTI.LT
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Sportas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Auto
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Pamatyti.lt
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pasaulis – ant geriamojo vandens krizės slenksčio: kas laukia Lietuvos?

Paulius Liškauskas
2025-03-01
Aktualijos, Aplinka, Lietuva
Laikas: 4 min skaitymo
Pradžia Aktualijos
Dalintis FacebookDalintis X

Mokslininkai jau ne pirmus metus skambina pavojaus varpais – pasaulis atsidūrė ant geriamojo vandens krizės slenksčio. Įvairūs tyrimai ir stebėjimų duomenys rodo, kad 2050-aisiais daugelyje valstybių bus jaučiamas gėlo vandens stygius. Kokia ateitis laukia Lietuvos, garsėjančios gausiais itin tyro ir kokybiško požeminio vandens ištekliais? Specialistai sako, kad fatališkas scenarijus mūsų šalyje – mažai tikėtinas, tačiau neatsakingas žmonių elgesys neabejotinai turės tam tikrų pasekmių.

Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad vienam žmogui per dieną reikia apie 15 litrų vandens. Į šį kiekį įeina ir buityje naudojamas vanduo, ir geriamasis vanduo. Bendrovės „Molėtų vanduo“ duomenimis, kasmet vandens suvartojimas pasaulyje padidėja 7 procentais. Šalyse, kur nėra vandens stygiaus, vienas žmogus per parą gali suvartoti apie 150–400 litrų vandens. Didžioji jo dalis panaudojama netikslingai ir yra tiesiog iššvaistoma.

Pavojų vandens ištekliams kelia vis ekstremalesnės sausros ir liūtys

Kiti straipsniai

7 finansiniai asmenybės tipai: ar žinote, kuris esate jūs?

Lietuviai atsakė, ką darytų netikėtai gavę 1000 eurų

2025-10-17
Maistas

Lietuviai netaupo ir išmeta tonas maisto: ką galime padaryti?

2025-10-17

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Laurynas Mackevičius sako, kad galima pasidžiaugti, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kur net 98 proc. geriamojo vandens yra išgaunami iš požeminio vandens sluoksnių. Būtent tai lemia vandens švarą ir puikią kokybę.

Daugelyje Europos valstybių geriamasis vanduo yra išgaunamas iš upių ir ežerų, o kokybė priklauso nuo paviršinių telkinių užterštumo lygio bei vandens apdorojimo ir valymo galimybių. Šiuo metu Lietuvoje esančių vandens išteklių visiškai pakanka gyventojus aprūpinti tinkamos kokybės vandeniu. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad paviršinio vandens kiekis ir kokybė yra tiesiogiai susiję su požeminio vandens ištekliais, o sparti klimato kaita čia daro nemenką neigiamą poveikį. Tai susiję ne tik su ekstremaliomis sausromis, bet, kad ir kaip netikėtai tai skamba, ir su stipriomis liūtimis.

„Paviršinio vandens nuotėkiui itin didelę įtaką daro sausieji periodai, kurie didina garavimą bei keičia kritulių režimą. Kitaip tariant, sausieji laikotarpiai mažina upių, ežerų ir kitų paviršinių vandens telkinių vandens lygį, nes intensyvesnis garavimas ir kritulių trūkumas nulemia lėtesnį telkinių vandens lygio atsistatymą. Galima užsiminti ir apie intensyvėjančias liūtis, kurios blogina paviršinio vandens kokybę dėl išaugančio paviršinio nuotėkio, kurio metu krituliai nuplauna dirvožemio paviršių. Todėl ežerus ir upes gali pasiekti trąšos, paviršinės nuotekos ar kiti pramoniniai teršalai, kurie kartu su dėl klimato kaitos kylančia oro ir vandens temperatūra, vandens telkinyje skatina vandens žydėjimą ir ekosistemų nykimą dėl mažėjančio deguonies kiekio vandenyje“, – pasakoja hidrologas.

Požeminio vandens kiekis tiesiogiai priklauso nuo kritulių kiekio ir jo įsigėrimo į gruntą. Esant sausiems periodams, mažėja gruntinio vandens papildymas. Tuo tarpu intensyvėjančios liūtys lemia didelį ir greitą nuotėkį, formuojantį trumpą potvynį, dėl kurio vanduo nuteka nespėdamas papildyti požeminio vandens atsargų.

Vandens išteklių mažėjimas – neatsakingos žmonių veiklos rezultatas

Kaip teigia L. Mackevičius, tai yra itin opi problema, kuri laikui bėgant vis didėja. Šios problemos masto augimą lemia ne vien klimato kaita, bet ir globalus gyventojų skaičiaus augimas, netvarus vandens naudojimas ir jo tarša.

„Vandens naudojimas žmonių reikmėms bei paslaugoms daro didžiausią įtaką šio ištekliaus mažėjimui. Žemės ūkyje yra sunaudojama apie 70 procentų visų vandens išteklių, ir tai yra vienas daugiausiai vandens sunaudojančių sektorių pasaulyje. Reikėtų suvokti, jog žemės ūkis vandenį naudodamas tiesiogiai laistymui, pavojų vandens ištekliams sukelia dėl neefektyvių laistymo sistemų, kurios laistymo metu praranda didelį kiekį vandens dėl garavimo ar prasisunkimo. O tokie vandens nuostoliai reikalauja dar daugiau vandens, todėl tai gali lemti ne tik paviršinio, bet ir požeminio vandens kiekio mažėjimą“, – sako specialistas.

Čia savo vaidmenį atlieka ir klimato kaita: kadangi kylanti oro temperatūra lemia sausesnį dirvožemį, tai dar labiau didina vandens poreikį žemės ūkyje ir taip sukasi užburtas vandens švaistymo ratas.

Vis didėjantis vandens poreikis lemia augantį šio ištekliaus naudojimą ne tik asmeninėms žmogaus reikmėms, bet ir paslaugoms. Todėl gėlo vandens stygius tam tikrose pasaulio vietose yra jaučiamas ir dabar. Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos valstybės, kuriose tinkamos kokybės vandens trūkumas jau yra jaučiamas dėl mažai turimų atsinaujinančių vandens išteklių, ateityje gali pajusti dar didesnį stygių arba jo beveik nebeturėti.

Europoje su didesne gėlo vandens problema ateityje gali susidurti pietinė žemyno dalis. Ir nors teigti, jog ateityje gėlo vandens visiškai neliks, būtų šiek tiek drąsu, klimato kaitai jautriuose regionuose gėlo vandens stygius galėtų pasireikšti tiesiogiai, o kituose ši problema galėtų atsispindėti per socialinius ir ekonominius aspektus.

Net jei turime pakankamai, privalome tausoti

Bendrovės „Molėtų vanduo“ vadovas Gintautas Maniušis įsitikinęs, kad net ir tokia vandens išteklių gausi šalis kaip Lietuva privalo juos tausoti.

„Kaip ir bet kurie žemės ištekliai, taip ir vanduo nėra begaliniai. Nors Lietuvoje vandens išteklių yra pakankamai, juos reikia tausoti. Priešingu atveju, teks naudoti paviršinį vandenį, jį atitinkamai valyti, kad būtų tinkamas vartojimui. Bet, be abejo, skonis bus visiškai kitoks“, – įspėja G. Maniušis.

Pasak specialisto, tausoti šį gyvybiškai būtiną išteklių yra daug būdų, o daryti tai galime kiekvienas. Tam nereikia radikaliai keisti įpročių, galime pradėti nuo visiškai paprastų dalykų buityje.

Apskaičiuota, kad lašantis čiaupas gali išeikvoti iki 15 litrų geriamojo vandens per dieną. Tai yra 5 500 litrų per metus. Tiek galime sutaupyti, jei neignoruosime namuose varvančio čiaupo ir jį sutvarkysime.

Skalbimo mašinos nustatymus pakeitus į ekonominį režimą, tai leidžia keturių asmenų šeimai sutaupyti apie 530 litrų vandens.

Žmogus per 5 minutes duše išleidžia tiek vandens, kiek neturtingų šalių gyventojai sunaudoja per savaitę. Todėl efektyviausia taupyti vandenį duše. Galima įsirengti ekonomišką dušo galvutę arba vandens srovės reguliatorių – tai leis sutaupyti nuo 30 iki 50 procentų vandens. Gulėjimas vonioje – tai apie 100 litrų vandens, duše sunaudojama bent trečdaliu mažiau.

Vidutinė žmogaus dantų valymo trukmė – 3 minutės. Ar žinote, kiek vandens išteka iš čiaupo per tą laiką? Aštuoniolika litrų. Jeigu valantis dantis užsuksite čiaupą, per metus sutaupysite apie 600 litrų vandens. Dantims išsivalyti užtenka stiklinės vandens. Nors gali skambėti keistai, tačiau valytis dantis ir laikyti kriauklės čiaupą atsuktą yra labai nenaudinga piniginei. Jis bėga veltui. Geriau sudrėkinkite šepetuką ir įsipilkite į stiklinę vandens burnai praskalauti. Taip ne tik tausosite vandenį, bet ir sutaupysite nemažai pinigų.

Žymos: Aplinkosauga

Kiti straipsniai

Aušra Širvinskienė
Aktualijos

Priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio, lošimų, interneto: kurias žmonės vertina kaip žalingiausias ir ką sako specialistai?

2025-10-15
Vaikui depresija ar tik bloga nuotaika: kaip atpažinti ir padėti?
Aktualijos

Jaunimas darbo rinkoje: nepasirengę dirbti, o pradėję – nepasirengę likti

2025-10-14
Šuo
Aplinka

Nuo „puppuccino“ iki gimtadienio tortų: kur slypi balansas tarp naujų tendencijų ir šuns gerovės?

2025-10-09
Stogai
Aktualijos

Oro tarša šildymo sezono metu – ką svarbu žinoti?

2025-10-09
Elektros kaina
Aktualijos

Rugsėjį elektra kainavo 2,7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį

2025-10-09
Lietuviai senatvėje tikisi pragyventi iš nekilnojamojo turto: ar tai pasiteisins?
Apžvalgos

Lietuviai senatvėje tikisi pragyventi iš nekilnojamojo turto: ar tai pasiteisins?

2025-10-08
Aplinka

Į Vilniaus ir Trakų rajonų ežerus išleista daugiau kaip 2 tūkstančiai lydekaičių

2025-10-08
Balandžio 30 d. visoje šalyje bus įjungiamos sirenos
Aktualijos

Visoje Lietuvoje kaukia sirenos: pratybų metu tikrinama gyventojų perspėjimo sistema

2025-10-07
Tesla CEO Elonas Muskas
Aktualijos

Elonas Muskas pažadėjo „blokuoti“ „Netflix“ dėl transseksualų palaikymo

2025-10-03

Rekomenduojame

K-POP demonų medžiotojos

Kaip „K-Pop demonų medžiotojos“ tapo žiūrimiausiu filmu „Netflix“ istorijoje

2025-09-25
Xiaomi 15T Pro

„Xiaomi 15T Pro“ pastebėtas FCC duomenų bazėje

2025-07-11
5 populiariausi telefonų modeliai Lietuvoje 2025-aisiais

5 populiariausi telefonų modeliai Lietuvoje 2025-aisiais

2025-06-02
Šių metų superdaržovė salieras – kaip skaniai jį paruošti?

Šių metų superdaržovė salieras – kaip skaniai jį paruošti?

2025-01-22
Proneta Proneta Proneta

Naujienos

D. Sirvydžio šūvis neišgelbėjo: „Lietkabelis“ triumfavo prieš „Žalgirį“

Panevėžio „Lietkabelis“ triumfavo prieš „Žalgirį“

2025-10-20
Filmo „Tron: Ares“ nesėkmingas startas – 60 milijonų dolerių debiutas pasaulio kino teatruose

Filmo „Tron: Ares“ nesėkmingas startas – 60 milijonų dolerių debiutas pasaulio kino teatruose

2025-10-20
Stingo turas

Stingas sugrįžta į Lietuvą – lietuvaičių laukia koncertas Vilniaus Kalnų parke

2025-10-17
Futbolas

Šiame A lygos ture gali paaiškėti čempionas

2025-10-17
Verta pamatyti

Naujienos, žinios, įdomybės, patarimai ir apžvalgos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Nauja

D. Sirvydžio šūvis neišgelbėjo: „Lietkabelis“ triumfavo prieš „Žalgirį“
Panevėžys

Panevėžio „Lietkabelis“ triumfavo prieš „Žalgirį“

2025-10-20

Lankoma

K-POP demonų medžiotojos
Kinas

Kaip „K-Pop demonų medžiotojos“ tapo žiūrimiausiu filmu „Netflix“ istorijoje

2025-09-25

Reklama

Proneta Proneta Proneta
  • Rašyti redakcijai
  • Naudojimosi taisyklės
  • Akcininkai
  • Privatumo politika
  • Kontaktai

© 2024 Pamatyti

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Kinas
  • Technologijos
  • Receptai
  • Sveikata
  • Auto

© 2024 Pamatyti