Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams nemažai žmonių pradeda kentėti nuo sezoninės alergijos. Higienos instituto duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 50 tūkst. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu, neskaičiuojant tų, kurie kenčia simptomus, tačiau nesikreipia į gydytojus. Specialistės pataria, kokių priemonių reikia imtis siekiant sumažinti alerginę reakciją bei ką daryti pasireiškus jos simptomams.
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos alergologės, klinikinės imunologės doc. med. dr. Audros Blažienės, alergija – tai neįprasta organizmo reakcija į aplinkoje esančias nekenksmingas medžiagas, alergenus: žiedadulkes, namų dulkes, maisto produktus, naminius gyvūnus ar buitinės chemijos medžiagas. Pavasarį pradedant žydėti augalams, pastarųjų žiedadulkės sukelia vieną dažniausiai pasitaikančių alerginių ligų, kankinančią įvairaus amžiaus pacientus – alerginį rinitą.
Fiksuojami pirmieji alergijos atvejai
Šiemet rekordinė pavasarinė šiluma užklupo netikėtai anksti – vos per kelias dienas sužaliavo žolė, susprogo medžių pumpurai, o su jais daliai žmonių atsirado ir nosies užgulimas, intensyvi sloga, čiaudulys. „Kai kuriems iš jų kartu su slogos simptomais pradėjo niežėti ir perštėti akis, jos ašaroja. Dalis pacientų pajuto dar sunkesnius simptomus – kosulį ir dusulį. Būna žmonės kreipiasi į gydytoją manydami, jog peršalo ar susirgo bronchitu, o išgirsta alerginio rinito diagnozę“, – sako gydytoja alergologė.
A. Blažienės teigimu, žiedadulkių sukeltas alerginis susirgimas išsivysto dėl sustiprėjusios organizmo reakcijos į alergenus, šiuo atveju, augalų žiedadulkes. Mikroskopiniai žiedadulkių alergenai į mūsų organizmą gali patekti per nosį, burną, akis, odą. Jei įprastai virusų sukelta sloga be gydymo praeina per savaitę, alerginės slogos simptomai tęsiasi tol, kol alergenas nepašalinamas iš aplinkos ar nepradedamas tinkamas gydymas.
„Alerginis rinitas arba šienligė pasireiškia šiltuoju metų laiku, augalų žydėjimo periodu, t. y., nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Simptomai gali suintensyvėti esant gamtoje ir atvirkščiai – palengvėti uždarose patalpose, kur žiedadulkių koncentracija mažesnė“, – pasakoja gydytoja alergologė.
Pataria nedelsiant pasirūpinti gydymu
Anot doc. med. dr. A. Blažienės, alerginis rinitas gali labai pabloginti savijautą, sutrikdyti darbų ritmą, nes nuolat užsikimšusi nosis ar ašarojančios akys neleidžia tinkamai išsimiegoti, trukdo susikaupti darbe ar mokykloje. Pasireiškus alergijai, dažniausiai skiriami vaistai, kurie slopina alergijos simptomų pasireiškimą – purškalai į nosį, lašai akims ar tabletės nuo alergijos. Esant sunkesniems atvejams taikomas ir specifinis gydymas – alergenų imunoterapija.
„Tam, kad pacientui būtų galima pritaikyti specifinį gydymą, reikalinga sužinoti, kokiam alergenui jis yra įsijautrinęs, todėl būtina atlikti alergologinius tyrimus. Alergenų specifinė imunoterapija yra laikoma vienu efektyviausių būdų alerginių kvėpavimo takų ligų gydymui, nes jos metu palaipsniui yra sumažinamas organizmo įsijautrinimas alergenams, taip suvaldant alergijos simptomus.
Imunoterapija – tai kartotinis alergeno skyrimas reguliariais intervalais, taip siekiant pakeisti imuninį atsaką, kad sumažėtų alerginės ligos simptomai, medikamentų poreikis. Tiesa, šis gydymas reikalauja kantrybės ir trunka ilgai – nuo 3 iki 5 metų. Jį reikėtų pradėti jau praėjus augalų žydėjimui, rudens–žiemos metu“, – pabrėžia gydytoja alergologė.
Sekite žiedadulkių prognozes
Svarbiausia žiedadulkių alergijos prevencija – žiedadulkių vengimas ar bent jau maksimalus jų sumažinimas aplinkoje. Žiedadulkėms alergiškas žmogus blogiau jaučiasi saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną, kai žiedadulkių koncentracija ore būna didžiausia. Jiems palankesnės vėsios, apniukusios, lietingos dienos. Todėl tam, kad būtų palengvinti sezoninės alergijos sukelti simptomai, budinčios BENU vaistinės vedėja Laura Kairiūkštienė žiedadulkėms alergiškiems žmonėms pataria pavasarį pakoreguoti gyvenimo būdą.
„Pavasarį reikėtų sekti žiedadulkių koncentraciją ore. Tam egzistuoja specialūs interneto puslapiai ar programėlės telefone. Kai žiedadulkių labai daug, stenkitės nebūti lauke, ypač saulėtomis ir vėjuotomis dienomis. O ir būnant atvirame ore galima dėvėti apsauginę veido kaukę bei akinius nuo saulės – jie sumažins žiedadulkių patekimą į kvėpavimo takus ir akis. Grįžus namo rekomenduojama nusiprausti veidą bei pasikeisti lauko drabužius“, – sako L. Kairiūkštienė.
Vaistais simptomų malšinimui ragina pasirūpinti iš anksto
Vaistininkė pavasarį taip pat ragina namuose nelaikyti atidarytų langų arba tą darant rekomenduoja naudoti apsauginius tinklelius, kurie neįleidžia žiedadulkių į kambarius, o pastaruosius pataria vėdinti po lietaus arba vėlai vakare, kai žiedadulkių koncentracija ore yra mažesnė.
„Tai, greičiausiai, nepadės išvengti sezoninės alergijos, tačiau gali palengvinti juntamus simptomus, nes sumažins kontaktą su alergenu. Įsibėgėjant alergijų sezonui namų vaistinėlę pravartu papildyti ir nereceptiniais vaistais – nosies purškalais, lašais akims, kurie leistų gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, svarbu žinoti, kad antihistamininiai vaistai alergijos negydo, o tik sumažina simptomų intensyvumą. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio šių preparatų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – akcentuoja L. Kairiūkštienė.
Vaistininkė primena, kad vaistus nuo alergijos veiksmingiausia vartoti iš anksto. Pavyzdžiui, planuojant ilgiau trunkančią išvyką į gamtą, vaistus rekomenduojama pradėti vartoti bent prieš 3–5 dienas. Taip organizmas turės daugiau laiko juos įsisavinti ir stiprinti atsparumą alergenams.
