Statistika negailestinga – elektronines cigaretes jau rūko kas penktas šalies moksleivis. Vaikų amžius jaunėja ir vadinamuosius veipus „traukia“ net ketvirtokai. Specialistai pastebi, kad tokį šių įrenginių populiarumą lemia įvairūs mitai, pavyzdžiui, kad elektroninės cigaretės sveikatai mažiau pavojingos nei įprastos. Tačiau, pasak ekspertų, jos sukelia ne tik tokią pačią priklausomybę, bet ir įvairių sveikatos problemų, pasitaikė net atvejų, kai vaikus, jiems pavartojus neaiškios kilmės skysčiu užpildytos elektroninės cigaretės, teko traukti ir iš mirties gniaužtų. Matydama šiuos pavojus, Klaipėdos rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje pradeda socialinę kampaniją, kuria siekiama atkreipti ne tik paauglių, bet ir tėvų dėmesį į elektroninių cigarečių keliamus pavojus.
Patys ėmėsi veikti
Klaipėdos rajono savivaldybės inicijuota kampanija „Be rūko“ skirta prisidėti prie didesnio mokinių ir tėvų švietimo apie rūkymo žalą, nes vis dar gausu mitų, kad elektroninių cigarečių rūkymas yra nekalta pramoga. Tokia nekalta, kad savo vaikams jas perka net tėvai, manydami, jog tai neva geresnė alternatyva tikroms cigaretėms.
Ekspertai sako, kad tai – didžiulė klaida. Iš tiesų, elektroninių cigarečių žala – didžiulė. Jose randama kancerogeninių ir kitų nuodingų medžiagų. Be to, elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę, o jas vartojant dažniau nei įprasta kyla ir nikotino perdozavimo rizika. Be to, tokiose cigaretėse yra galimybė keisti cigarečių skystį. Lietuvoje jau nuskambėjo ne vienas atvejis, kai tokių cigarečių parūkę vaikai atsidūrė reanimacijoje ir juos teko traukti iš mirties gniaužtų. Policijos pareigūnai taip pat yra pradėję ir ne vieną tyrimą dėl tokių medžiagų platintojų.
„Pagrindinis mūsų tikslas – ne moralizuoti, o aiškiai parodyti mokiniams, kad elektroninės cigaretės ar garinimo aparatai anaiptol nėra nekalta pramoga, kaip tai galėtų atrodyti. Priešingai, ši priemonė gali sukelti liūdnų ilgalaikių padarinių sveikatai bei tapti sunkiai įveikiama priklausomybe.
Ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų rajone jau buvo atvejų, kai vaikai apsinuodijo rūkydami elektronines cigaretes, ir tai kelia didelį nerimą, nes ne tik vaikai, bet net ir tėvai kai kuriais atvejais vis dar nesupranta, kad tai nėra nekalta pramoga.
Šia kampanija norime tėvus, vaikus ir jaunuolius paskatinti aktyviau domėtis rūkymo žala, kritiškai ją įvertinti, na, ir, žinoma, atsisakyti šio žalingo įpročio“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Pasak pašnekovo, visuomenėje kartais nuskamba mitas, kad elektroninės cigaretės yra geresnė įprastų cigarečių alternatyva. Ekspertai šiuos mitus paneigia ir sako, kad šios, kaip ir įprastos, daro didžiulę žalą sveikatai, sukelia ilgalaikius padarinius ir net yra pavojingos gyvybei.
„Siekdami atkreipti tiek tėvų, tiek vaikų dėmesį į visas šias problemas pasitelkiame inovatyvias priemones: pasitelkiant dirbtinį intelektą sukurtus vizualus, socialinę mediją, nuomonės formuotojus ir kitas priemones. Net ir vizualinis stilistikos pasirinkimas yra ryškus, spalvingas ir pavasariškas, taip siekiant sukurti jaunimui patrauklų, akį traukiantį vaizdą“, – komentavo Klaipėdos rajono meras.
Sprendimai – ilgalaikiai
Socialinė kampanija „Be rūko“ vyks du mėnesius, tačiau tai nereiškia, kad viskas tuo ir pasibaigs. Klaipėdos rajonas jau ne vieną mėnesį dirba ties įvairiomis priemonėmis, siekdamas atkreipti jaunų žmonių dėmesį į pavojų ir paskatinti juos šio žalingo įpročio atsisakyti. Ugdymo įstaigose daug dėmesio skiriama švietimui, edukacijai, tėvams ir mokytojams organizuojamos įvairios paskaitos, sukurtas algoritmas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo ugdymo įstaigose, taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su policijos pareigūnais, specialias veiklas vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Pasirašyta ir bendradarbiavimo sutartis su Vidaus reikalų ministerija – Gargždų „Kranto“ progimnazija tapo viena iš trijų šalies pilotinių ugdymo įstaigų, kurioje jau taikoma nemažai įvairiausių prevencinių priemonių, kovojant su rūkymu. Planuojama, kad ateityje į šį projektą įsijungs ir daugiau šalies mokyklų.
Neskubėkite smerkti
Tuo metu specialistai sako, kad kalbėti apie rūkymo žalą – labai svarbu, bet dar svarbiau – suprasti, kaip tą daryti, kad būtum išgirstas, ypač tai svarbu tėvams, mokytojams, visai mokyklų bendruomenei.
„Vaikai ir paaugliai nėra vieninteliai, kurie rizikuoja, žinodami, kokios pasekmės gresia. Juk dažnai žinojimas apie gresiančias baudas nesustabdo nuo greičio viršijimo, sveikatos specialistų nuogąstavimai dėl netinkamos mitybos – nuo greitojo maisto, mokslininkų įspėjimai apie gresiančias stichines nelaimes – nuo mažesnio CO2 sunaudojimo. Tikiu, kad neretas iš mūsų tiki, kad visos neigiamos pasekmės nutiks kitiems, o ne mums. Antra vertus, nuolatinis kalbėjimas apie galimas pasekmes tikrai gali paveikti vaikus ar jaunuolius, kurie e. cigaretes rūko smalsaudami ir eksperimentuodami. Sunkiau kalbėti tiems jaunuoliams, kurie e. cigaretes rūko norėdami išlaikyti savivertę, jaustis saugiais, ieškodami identiteto. Tokiu atveju, rūkymo nauda čia ir dabar viršija galimas pasekmes ten ir tada. Tikiu, jog didesnė tikimybė paaugliui suklusti, jei apie rūkymo žalą ramiu tonu kalbėtų jam autoritetingas asmuo, gaila, bet dažniausiai tai nebūna tėvai“, – paaiškino klinikinis psichologas ir priklausomybių specialistas Rokas Saulevičius.
Jei su paaugliu apie e. cigarečių žalą kalbama prevenciškai, psichologas patarė pokalbį pradėti be intencijos pamokyti, priešingai, daug svarbiau – pakviesti jį diskutuoti, išgirsti ir įsiklausyti į atžalos nuomonę.
„Kad sustiprintumėte kontaktą su paaugliu, iš pradžių galite paklausti, kokias jis mato rūkymo naudas, kokie, jo manymu, e. cigarečių rūkymo pliusai, kuo jos sužavi, kodėl rūko jo amžiaus vaikai. Neskubėkite nuginčyti atžalos žodžių, išgirskite jį. Vėliau galite pasiteirauti, ar vaikas žino apie rūkymo žalą ir kaip ją vertina, kokias rūkymo pasekmes jis pats pastebi. Mano supratimu, jei suteiksime jaunuoliui erdvės pačiam įsivardyti tiek rūkymo naudas, tiek žalas, prisidėsime prie jo kritiško mąstymo formavimosi bei atsakomybės prisiėmimo. Kartu svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunuoliai gali turėti klaidingų įsitikinimų apie e. cigarečių naudas ir žalas, todėl tėvams, prieš pradedant su vaiku kalbėtis, būtų naudinga patiems pagilinti žinias, kad tuos įsitikinimus ar mitus galėtumėte paaiškinti tinkamai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Į kokius signalus sureaguoti?
Kaip suprasti, jog vaikas naudoja e. cigaretes? Psichologas patarė atkreipti dėmesį į keistas baterijas ir įkroviklius kuprinėje ar kambaryje, nematytus buteliukus skysčiams, neįprastas pakuotes, vatos gabalėlius, metalines vielutes. Kad vaikas naudoja e. cigaretes gali išduoti padažnėjęs kosulys, padidėjęs troškulys, žaizdelės burnoje, padažnėjęs kraujavimas iš nosies. Namuose ir ant drabužių juntamas silpnas saldus kvapas.
„Pirminė tėvų reakcija, supratus, jog ir jų vaikas „veipina“, gali būti išgąstis, pyktis, rūpestis – ir tai yra normalu. Neskubėkite jo smerkti, pirmiausia, pasirūpinkite savo jausmais. Jei galite, pasikalbėkite su draugais, artimaisiais, kolegomis, šalia kurių jaučiatės saugiai ir galite tikėtis atjautos bei supratimo. Emocinė savireguliacija gali padėti išvengti neplanuotų ir klaidingų reakcijų. Antra vertus, svarbu pokalbio su vaiku neatidėlioti. Geriausia pasikalbėti tą pačią ar kitą dieną. Kalbėdamiesi pasistenkite suprasti atžalos elgseną, pasidalinti savo rūpesčiu ir nerimu, informuoti arba priminti apie e. cigarečių rūkymo žalą bei šeimos taisykles, kalbant apie rūkymą, bei pasekmes tas taisykles sulaužius“, – patarė psichologas.
Pašnekovo manymu, ne tik tėvai, bet ir mokytojai, bendradarbiaudami su socialiniais darbuotojais, psichologais, soc. pedagogais galėtų inicijuoti paauglių grupes, kuriose visi susėdę ratu, kaip lygūs su lygiais, galėtų diskutuoti, dalintis ir tyrinėti savo nuostatas bei jausmus, kalbant apie e. cigarečių naudojimą. Toks formatas galėtų būti daug veiksmingesnis nei formalus ir nelygiaverčiu santykiu paremtas moralizavimas.
Kas jaunus žmones skatina išbandyti e. cigaretes? „Manau, kad smalsumas, identiteto paieškos, noras būti savitu, kitokiu, suaugusiu. Įdomu ir paradoksalu yra tai, kad jaunuoliai, kurie renkasi rūkyti ir taip išreikšti savo savitumą bei autentiškumą, galiausiai, supanašėja su kitais rūkančiais ir taip susilieja su bendra mase“, – komentavo psichologas.
