Penktadienio vakarą Europos aikštėje pirmą kartą įžiebta penkių metrų aukščio Tarptautinė Vilniaus eglė. Jai papuošti skirtas dekoracijas savo rankomis kūrė Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai net iš 19 skirtingų šalių. „International House Vilnius“ iniciatyva suburtos ambasados ir užsieniečių bendruomenės kūrė bei dalijosi unikalia savo žiemos švenčių simbolika. Ornamentus, kuriuos galima apžiūrėti aikštės vitrinose, pristatė Filipinų, Argentinos, Čekijos, Meksikos, Ganos, Azerbaidžano, Airijos ir kitų šalių atstovai.
Šventėms susivienijo skirtingos kultūros
Kai esi toli nuo savo namų, artimųjų ir draugų, sunku nejusti vienatvės, ypač per šventes, tad Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ įkurtas užsieniečių integracijos ir relokacijos centras „International House Vilnius“ jau ne pirmą kartą sostinėje suburia tarptautinės bendruomenės narius. Organizacijos vadovė Indrė Laučienė sako, kad šiemet įžiebta Tarptautinė Kalėdų eglutė simbolizuoja skirtingų kultūrų vienybę, gerbiant kiekvienos iš jų individualumą.
„Ši iniciatyva kilo iš įsitikinimo, kad integracija nereiškia savo tradicijų ar tapatybės atsisakymo, o veikiau simbolizuoja harmoningą jų apjungimą su vietiniais papročiais. Tarptautinės Kalėdų eglutės kūrimo procese dalyvavo net 19 šalių atstovai: nuo Argentinos iki Filipinų. Kiekvieną jų atspindi unikalūs ornamentai, pasakojantys apie šalies kultūrinį identitetą bei žiemos tradicijas. Jie eksponuojami šalia eglutės įsikūrusioje stiklinėje vitrinoje, kartu su QR kodu, kuris veda į platesnę informaciją apie šalies bendruomenę Vilniuje, jų žiemos tradicijas bei žaisliukų simboliką“, – sako I. Laučienė.
„International House Vilnius“ vadovė džiaugiasi, kad sulaukė ne tik užsieniečių, bet ir vilniečių įsitraukimo į projektą: „Tokios kultūrinės veiklos leidžia geriau pažinti vieniems kitus ir pasidomėti skirtingomis kultūromis. Ši iniciatyva išryškina Vilnių kaip modernią ir įvairioms tradicijoms atvirą sostinę, siekiančią kurti visiems svetingą erdvę. Tarptautinė Kalėdų eglutė simbolizuoja tradicijų įvairovę, o jos dizainas ir viršūnė pabrėžia sostinės tapatybę, taip sujungiant pasaulinius elementus su vietos dvasia.“
Žvaigždės šviesa primena namus
Žmonės iš viso pasaulio į Vilnių atsiveža savo unikalią kultūrą bei žiemos švenčių tradicijas. Verslininkė Anna Celina Varanavičius, sukūrusi filipinietišką „Parol“ žvaigždę Tarptautinei Kalėdų eglutei, sako pastebinti, kad lietuviškos Kalėdų tradicijos, kaip ir Filipinų, yra orientuotos į religiją bei šeimą, todėl jai ypač artimos.
„Nors Kalėdos Lietuvoje yra stebuklingos, ypač kai iškrenta sniegas, visada pasiilgstu jų Filipinuose. Kad ir kokioje šalyje gyventume, „Parol“ žvaigždės šviesa mintimis mus veda namo – pas mylinčias šeimas Filipinuose. Tradiciškai nuo XX a. pradžios ši šviečianti žvaigždė buvo gaminama iš bambuko lazdelių ir japoniško popieriaus, o uždegama naudojant žvakes arba aliejines lempas, tačiau dabar jas matome pagamintas iš plastiko, metalo, įmantrių raštų, o šviesa sklinda iš elektros lempučių“, – svarbiausią savo kultūros šventinį simbolį apibūdina Anna.
Verslininkė sako, kad pati žvaigždę gaminusi tvariai – iš antrinių žaliavų, o papuošta Kalėdų eglutė jai visada primena, jog reikia vertinti paprastus gyvenimo džiaugsmus: gerą maistą, stogą virš galvos, mylinčią šeimą ir sėkmę. „Tačiau mes, vilniečiai, turime dar ir padėti kitiems. Manau, kad iš visų pasaulio švenčių Kalėdos yra geriausias metas dalytis tuo, kuo galime, su šiuo metu sunkumus išgyvenančiais žmonėmis“, – įsitikinusi A. C. Varanavičius.
Rankdarbiuose užkoduota simbolika
Renginių ir kultūrinės diplomatijos bendradarbė Indijos ambasadoje Lietuvoje Nethra Dev Milind Dev pasakoja, kad indai Kalėdas švenčia derindami krikščioniškas tradicijas ir vietinius papročius. Svarbią vietą taip pat užima aplinkos puošyba: „Puošiame namus žibintais ir gėlėmis, dalijamės maistu bei saldumynais, uždegame žvakes, kabiname amalą, kad pakviestume laimę ir atbaidytume piktąsias dvasias, o vaikai laukia, kada pasirodys Kalėdų senelis.“
Rankų darbo dekoracijas Tarptautinei Kalėdų eglutei kūrė profesionalūs indų amatininkai iš regionų, garsėjančių turtingu kultūriniu paveldu. Žaislai buvo gaminami iš medžio, keramikos ar papjė mašė, tapomi sudėtingais raštais, puošiami karoliukais, varpeliais, kutais.
„Paukščiai ir žuvys indų mene dažnai simbolizuoja taiką, klestėjimą ir harmoniją, drugeliai – grožį ir transformaciją, o dievybės Ganešos figūrėlė pasitelkiama sėkmei užtikrinti. Tokie rankdarbiai paplitę indų namuose, neretai kabinami kaip girliandos, dažnai naudojami ir per šventes. Dėl originalios puošybos ir kultūrinės reikšmės jie taip pat dovanojami kaip suvenyrai“, – pasakoja renginių ir kultūrinės diplomatijos bendradarbė.
Nethra jaučiasi dėkinga, kad kartu su kolegomis „International House Vilnius“ ją pakvietė prisijungti prie žiemos švenčių kūrimo Lietuvoje: „Mums, indams, gyvenantiems toli nuo namų, šis gestas leidžia pasijusti nepaprastai ypatingais ir primena apie bendruomeniškumo šilumą. Džiaugsmingai pasitinkame švenčių sezoną ir dėkojame, kad atveriate mums savo širdis!“
Nuotraukų aut. Simonas Lukoševičius
