Rusijoje gimęs milijardierius, žinučių siuntimo programėlės „Telegram“ įkūrėjas ir savininkas Pavelas Durovas buvo sulaikytas Le Buržė oro uoste netoli Paryžiaus netrukus po to, kai vėlai šeštadienį nusileido privačiu lėktuvu, ir uždarytas į areštinę.
„X“ savininkas Elonas Muskas jau spėjo pareikšti, kad Europoje kėsinamasi į žodžio laisvę.
„Telegram„ laikosi ES įstatymų, įskaitant Skaitmeninių paslaugų įstatymą, – jos moderacija atitinka pramonės standartus ir nuolat tobulinama“, – sakoma „Telegram“ pareiškime dėl arešto.
„Telegram„ generalinis direktorius Pavelas Durovas neturi ko slėpti ir dažnai keliauja po Europą“, – teigiama jame. „Absurdiška teigti, kad platforma arba jos savininkas yra atsakingi už piktnaudžiavimą ta platforma.“
P. Durovas, turintis dvigubą Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pilietybę, buvo suimtas vykdant preliminarų policijos tyrimą dėl tariamo leidimo vykdyti įvairius nusikaltimus dėl to, kad „Telegram“ trūksta moderatorių ir nebendradarbiaujama su policija, informavo Reuters naujienų agentūra.
Tyrimui vadovauja kibernetinio saugumo žandarmerijos padalinys ir Prancūzijos nacionalinis kovos su sukčiavimu policijos padalinys, kad tyrimą atliekantis teisėjas specializuojasi organizuoto nusikalstamumo srityje.
„Prancūzija labiausiai pasisako už žodžio ir bendravimo laisvę, inovacijas ir verslumą. Ji tokia ir liks. Teisinėje valstybėje socialinėje žiniasklaidoje, kaip ir realiame gyvenime, laisvės įgyvendinamos laikantis teisės aktuose nustatytos piliečių apsaugos ir pagarbos jų pagrindinėms teisėms sistemos. Visiškai nepriklausoma teisingumo sistema turi užtikrinti įstatymų vykdymą . „Telegram“ prezidento suėmimas Prancūzijos teritorijoje įvyko vykdant teisminį tyrimą. Tai jokiu būdu nėra politinis sprendimas. Sprendimą turi priimti teisėjai.“ – Emmanuelis Macronas pakomentavo P. Durovo suėmimą.
„Laukiame greito šios situacijos sprendimo. Telegram yra su jumis visais“, – tuo tarpu teigiama Telegram pranešime.
„Telegram“ istorija
Dubajuje įsikūrusią „Telegram“ įkūrė P. Durovas, kuris 2014 m. išvyko iš Rusijos po to, kai atsisakė vykdyti reikalavimus uždaryti opozicijos bendruomenes savo socialinės žiniasklaidos platformoje VK, kurią jis pardavė.
Ši užšifruota programa, turinti beveik 1 mlrd. naudotojų, yra ypač įtakinga Rusijoje, Ukrainoje ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikose. Ji priskiriama prie pagrindinių socialinės žiniasklaidos platformų po „Facebook“, „YouTube“, „WhatsApp“, „Instagram“, „TikTok“ ir „WeChat“.
Durovas, kurio turtas, „Forbes“ vertinimu, siekia 15,5 mlrd. dolerių, balandžio mėn. sakė, kad kai kurios vyriausybės siekė daryti jam spaudimą, tačiau programėlė turėtų išlikti neutrali platforma, o ne „geopolitikos žaidėja“.
Durovas šifruotų žinučių programėlės idėją sugalvojo patirdamas cenzūrą Rusijoje. Jo jaunesnysis brolis Nikolajus sukūrė šifravimą.
„Verčiau jau būsiu laisvas, o ne vykdysiu kieno nors nurodymus“, – balandžio mėn. sakė N. Durovas apie savo pasitraukimą iš Rusijos ir namų savo įmonei paieškas, kurių metu jis dirbo Berlyne, Londone, Singapūre ir San Franciske.
2022 m. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, „Telegram“ tapo pagrindiniu nefiltruoto – kartais vaizdingo ir klaidinančio – turinio iš abiejų pusių apie karą ir su konfliktu susijusią politiką šaltiniu.
Ši platforma tapo tuo, ką kai kurie analitikai vadina karo „virtualiu mūšio lauku“, kuriuo intensyviai naudojasi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo pareigūnai, taip pat Rusijos vyriausybė.
Rusija pradėjo blokuoti „Telegram“ 2018 m. po to, kai programėlė atsisakė vykdyti teismo nutartį, suteikiančią valstybės saugumo tarnyboms prieigą prie užšifruotų jos naudotojų žinučių.
Šis veiksmas nutraukė daugelio trečiųjų šalių paslaugų teikimą, tačiau neturėjo didelės įtakos „Telegram“ prieinamumui joje. Tačiau įsakymas uždrausti programą sukėlė masinius protestus Maskvoje ir nevyriausybinių organizacijų kritiką.
